BALTMĖ (VITILIGO)
1Kas yra baltmė?
Tai įgytas pigmentacijos sutrikimas, kuris pasireiškia odoje ir gleivinėse. Ši liga vadinama baltme, nes ligai būdingos baltos, depigmentuotos dėmės ten, kur trūksta melanino, odai spalvą suteikiančio pigmento. Tai progresuojanti liga, kurios metu nyksta melanocitai (pigmentą melaniną gaminančios ląstelės). Jokių grėsmių gyvybei ar sveikatai ši liga nesukelia, tačiau estetiškai ir psichologiškai tai sunki liga.
Kaip atpažinti baltmę?
Liga dažniausiai prasideda nuo mažo balto saulėje neįdegančio odos lopinėlio. Baltmė gali plisti neprognozuojamai, baltų odos plotų gali daugėti, atsirasti bet kur – netgi lytinių organų srityje. Jei liga pažeidžia galvos odą – plaukai taip pat praranda spalvą, gali pasikeisti akių spalva.
Kokios baltmės priežastys?
Dažniausiai manoma, kad tai autoimuninė liga, t. y. imunitetas savas melanocitų ląsteles klaidingai traktuoja kaip svetimas ir jas naikina. Kita teorija teigia, kad baltmė paveldima kartu su pažeistais genais, kurie atsakingi už imuniteto veiklą. Pastarųjų metų tyrimais nustatyta, kad sergant baltme, odoje sumažėja natūralių antioksidantų fermentų katalazės ir superoksido dismutazės aktyvumas.
Kiti baltmę skatinantys veiksniai:
Kaip galimi veiksniai skatinantys baltmės atsiradimą dažnai minimos neurogeninės hipotezės - melanocitus žudo stresas ir įtampa ar vidaus organų ligos: skydliaukės sutrikimai, piktybinė anemija, cukrinis diabetas, Adisono liga.
Ligos eiga
Baltmė gali atsirasti bet kuriame amžiuje, dažniausiai išryškėja po 20 metų, labai retai kūdikystėje ar senatvėje. Yra keli plitimo tipai: 1 tipas - Dėmės plinta bet kurioje kūno vietoje, baltmė įvairaus dydžio ir formos. Tai dažniausia baltmės forma, dar vadinama generalizuota baltme. Paprastai būdingas simetriškumas. 2 tipas – Dėmės plinta vienoje kūno pusėje ar vienoje kūno dalyje. Dar vadinama segmentine baltme. Paprastai pasireiškia jauname amžiuje, kelerius metus progresuoja, o vėliau sustoja. 3 tipas – Dėmės atsiranda tik vienoje ar keliose odos vietose. Tai vadinama lokalia baltme. Po pirmojo išbalimo atsiradimo neįmanoma prognozuoti kaip toliau vystysis liga. Net ir esant didesniems baltmės plotams sunku ką nors prognozuoti. Gali būti, kad viskas sustos ties vienu ploteliu, o gali būti, kad pasikeis beveik viso kūno odos spalva.
Baltmės (vitilingo) gydymas
Taikoma sisteminė fototerapija, ji veiksminga 70% atvejų, tinka vaikams, nėščioms ir maitinančioms moterims. Naudojama siauro pluošto UVB terapija 2-3 kartus per savaitę, tačiau nekasdien. Tai ypač tinkamas metodas esant generalizuotai formai. Terapija lazeriu gali būti taikoma, kai pažeista mažiau nei 30% kūno paviršiaus, tačiau ši metodika yra gana brangi. Taikoma 2 kartus per savaitę, viso gali prireikti 24-48 sesijų. Steroidiniai tepalai tinkami esant nedideliam vitiligo plotui. Vitamino E papildomas vartojimas gali padidinti fototerapijos efektyvumą. Tepamas takrolimo tepalas (0,1% ar 0,03%), kuris tinkamas esant kaklo ir galvos vitiligo. Gali būti kombinuojamas su fototerapija ar lazeriu. Vitamino D analogai – kalcipotriolis ar takalcitolis. Esant stipriai išplitusiai vitiligo ir nesant kitų gydymo priemonių efektyvumui, baltmės plotas gali būti depigmentuotas. Renkantis šį metodą, rekomenduojama gydytojo psichiatro konsultacija dėl paciento sąmoningo apsisprendimo.
Vasarą baltmės pažeisti plotai itin jautrūs UV spinduliams, tad rekomenduojama naudoti apsauginius kremus nuo saulės, kurių SPF yra 30 ir daugiau.
2019-09-24 at 16:10