“Be sulfatų“, „be parabenų“... be proto ir saiko?
0
Tikrai ne kartą ant kosmetikos pakuočių matėte užrašus: „be sulfatų“, „be parabenų“, „be dažiklių“, „be silikono“ ir t.t. Šie teiginiai sukėlė tikrą karą tarp kosmetikos specialistų. Vieni teigia, kad tokie teiginiai skatina žmonių baimes, klaidina ir turėtų būti uždrausti. Kiti su tokia nuomone nenori sutikti. Pasak jų, šie teiginiai tik padeda žmonėms išsirinkti tinkamiausias kosmetikos priemones.
STOVYKLA: Teiginiams – ne!
Šio mėnesio pradžioje Londone vykusioje kosmetikos industrijos viešoje diskusijose prabilta, kad teiginių, kurie kalba ne apie tai, kas yra produkto sudėtyje, o apie tai – ko jame nėra, turėtų būti uždrausti. Viena iš dalyvių, IMCD konsultantė, chemijos dr. Barbara Brockley teigė: „Mano nuomone, tokie teiginiai yra tinginių pasirinkimas. Baimė yra geriausias būdas parduoti produktą“. Šiai nuomonei pritarė ir buvęs Didžiosios Britanijos kosmetikos mokslininkų ir bendruomenės prezidentas Noble‘as Matthewas: „Tokie teiginiai paprasčiausiai yra moksliškai nepagrįsti“. Dr. Andrea Mitarotonda teigė: „Mes, kosmetikos formulių kūrėjai, visada norime pabrėžti sudėčių privalumus, bet dėl rinkodarinių sumetimų esame spaudžiami kalbėti apie neigiamus ingredientus, kurių net nėra mūsų sudėtyse“.
STOVYKLA: Teiginiai yra reikalingi!
Su tokia nuomone nesutinka kita stovykla, kuri puolė į karštas diskusijas kosmetikos industrijos naujienų tinklalapiuose. „Suprantu, kad teiginiai gali klaidinti pirkėjus, sudarydami įspūdį, jog tam tikruose produktuose yra naudojami saugesni ingredientai vien dėl teiginių be konservantų ir panašiai, - sakė Lorraine Dallmeier, iš internetinės Organinės kosmetikos mokslų mokyklos „Formula Botanica“. – Tačiau teiginiai „be gyvulinės kilmės medžiagų“, „be alkoholio“, „be kvepalų“ reikalingi žmonėms, kurie renkasi kosmetiką, vadovaudamiesi religiniais, etiniais įsitikinimais ar tiesiog saugodamiesi nuo potencialių alergenų. Pirkėjams sunku suprasti sudėtingus sudėčių sąrašus, tad vadovautis teiginiais ant pakuočių jiems yra paprasčiau“. Ji taip pat priminė, kad Europos Sąjungos reglamentas neleidžia naudoti tokių teiginių, kaip „be sulfatų“ ir panašių, klaidinančiais tikslais bei siekiant šmeižti konkurentus.
Tai kaip turėtų būti iš tiesų?
Problema slypi visai ne teiginiuose. Abi kariaujančios pusės tiesiog siekia sau naudos: vieni gamina produktus su parabenais ir sulfatais, tad nenori, kad jų naudojami ingredientai būtų linksniuojami neigiamame kontekste, kiti – naudojasi neigiama visuomenės nuomone apie tam tikrus ingredientus, kad didintų pardavimus. Tiesa ta, kad teiginiai “be sulfatų”, “be parabenų ” iš tiesų galėtų būti geromis nuorodomis pirkėjams, kurie dėl savo odos būklės, gyvenimo būdo ir filosofijos, vengia tam tikrų ingredientų, jei tik teiginiai netaptų manipuliacijos įrankiu. Kai kurie kosmetikos gamintojai drąsiai uždeda užrašą „be parabenų“, norėdami sudaryti įspūdį, kad jų naudojama konservantų sistema yra saugesnė sveikatai, bet iš tiesų gali naudoti kitas ne mažiau kenksmingas medžiagas. Didieji gamintojai išleidžia linijas, kurios yra “be sulfatų” ir “be parabenų”, nors kitoje savo produkcijos šiuos ingredientus naudoja. Geriausią patarimą šioje diskusijoje davė L. Dallmeier, kuri sako, kad geriausia, jog pirkėjai naudotų teiginius kaip priemonę išvengti tam tikrų ingredientų, bet nesitikėtų, kad, pavyzdžiui, teiginys „be sulfatų“ užtikrina geresnę kokybę ar saugesnę sudėtį.
Šaltiniai ir papildoma informacija:
Free from claims that do not denigrate or confuse should be permissable, cosmeticsdesign-europe.com
Free-from claims are based on fears and should stop, cosmeticsdesign-europe.com
http://ec.europa.eu/consumers/sectors/cosmetics/files/pdf/guide_reg_claims_en.pdfRekomenduojami BLOGo įrašai
-
MICELINIS VANDUO: AR REIKIA NUPLAUTI?
Egzistencinis micelinio vandens klausimas: plauti ar neplauti, turi būti atsakytas. Praeitą savaitę mūsų inicijuota apklausa parodė, kad pusė visų naudojančių micelinį vandenį jį nuplauna, kita pusė - palieka. Pirmoji nesupranta, kaip kita palieka ant odos “tą lipnią plėvelę”, o antroji skaito etiketes, kur rašoma “nereikia nuplauti”, ir jomis vadovaujasi. Kuri pusė daro teisingai? Abi. Norint suvokti, kaip galima naudoti micelinį vandenį, pirmiausia būtų gerai suvokti, kaip jis veikia. Jei chemija nėra stiprioji pusė, nesijaudinkite, papasakosime vaizdžiai ir suprantamai. O visų tikrų chemikų iš karto atsiprašome, kad nenaudojame derančių terminų. Tikriausiai žinote, kad micelinis vanduo savo vardą gavo dėl micelių. Įsivaizduokite jas kaip kamuoliukus, sudarytus iš surfaktantų molekulių. O surfaktantus įsivaizduokite tarsi mažyčius buožgalvius - galvytes su uodegėlėmis. Jų “galvos” yra hidrofilinės, tad pritraukia vandenį, o “uodegėlės” lipofilinės, tad pritraukia aliejus. Tokia jų pagrindinė funkcija - surišti tarpusavyje vandenį ir aliejų. Jie yra naudojami visose valančiose ir prausiančiose formulėse, nes būtent aliejinė dalis turi gebėjimą pritraukti nešvarumus ir kitus riebalus. Prausiklis nuo micelinio vandens skiriasi tik tuo, kad naudojami surfaktantai yra švelnūs ir stipriai praskiesti vandeniu. Paveikslėlyje pavaizduotas surfaktatas - hidrofilinė "galva" ir lipofilinė "uodegėlė" Miceliniame vandenyje plaukioja surfaktantų kamuoliai, kurie sudaro tinklą vandenyje. Matome vientisą skaidrų skystį, nors jame plaukioja daugybė riebiųjų rūgščių dalelių. Taip atrodo micelės, tarsi sukibę surfaktantų "kamuoliai" Svarbu paminėti, kad vatos diskelis, ant kurio pilame micelinį vandenį, atlieka labai svarbų vaidmenį. Užpylus micelinio vandens ant vatos, hidrofilinės “galvos” prikimba prie vatos (nes hidrofilinės dalelės traukia hidrofilines), o lipofilinės uodegėlės lieka kyšoti, pasirengusios nuvalyti nešvarumus. Nešvarumai prikimba prie “uodegėlių”, kurios sukibusios su “galvomis”. Tokiu būdu maksimalus nešvarumų kiekis lieka ant vatos, o ne ant odos. Vadinasi, naudojant micelinį vandenį nereiktų jaudintis, kad surfaktantų liks ant odos. Paveikslėlyje pavaizduoti surfaktantai hidrofilinėmis "galvomis" prikibę prie vatos Tai kas lieka po micelinio vandens tokio lipnaus, slidaus, o jei gerai išsirinkote priemonę - maloniai drėkinančio? Tai pagalbinės medžiagos, kurias naudoja gamintojas. Kiekvienas renkasi vis kitus papildomus formulės komponentus, norėdamas pagerinti micelinio vandens savybes. Keli pavyzdžiai: Druska. Ji yra veiksmingas rišiklis ir tirštiklis. Suteikia tekstūrai tirštumo, o valomosioms savybėms veiksmingumo, tad micelinis vanduo valys geriau. Trūkumai? Likęs lipnumo, traukimo, sausumo, net graužimo pojūtis. Norisi nuplauti? Geriau nuplauti. Silikonai. Jie taip pat pagerina valomąsias savybes bei palieka ant odos švelnią plėvelę. Trūkumai? Švaros pojūčio gali trūkti. Problematiškai odai gali išprovokuoti spuogelių atsiradimą. Norisi nuplauti? Geriau nuplauti. Nesinori nuplauti? Galima ir nenuplauti. Drėkikliai, raminantys ekstraktai. Jie puoselėja odą ir gerina jos funkcijas. Po tokių priemonių dažniausiai plauti odos nesinori ir nereikia. Taigi dar kartą pradėjus nuo į buožgalvius panašių surfaktantų, prieiname išvados, kad svarbu visai ne tai, kad priemonės pavadinimas micelinis vanduo, o tai, kas yra to micelinio vandens sudėtyje. Vieną micelinį vandenį reikės nuplauti, kito nereikės. Jei jūs neplaunate micelinio vandens, tai dar nereiškia, kad visiems nereikia plauti ir atvirkščiai. Telieka pakartoti: tikrinkite kosmetikos sudėtį. Naudoti šaltiniai: Walters, R. M., Mao, G., Gunn, E. T., & Hornby, S. (2012). Cleansing formulations that respect skin barrier integrity. Dermatology research and practice, 2012, 495917. doi:10.1155/2012/495917 https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3425021/ https://www.dermatologytimes.com/dermatology/what-micellar-water-and-how-does-it-cleanse https://www.dataphysics-instruments.com/knowledge/understanding-interfaces/surfactants-cmc/ (iš čia ir iliustracijos) https://labmuffin.com/what-is-micellar-water-and-how-does-it-work/ https://www.truthinaging.com/ingredients/sodium-chloride -
TONIKAS MŪSŲ ODAI NEREIKALINGAS?
Kiek buvo džiaugsmo, kai pavasarį parašėme, kad paakių kremas nebūtinas. Tai laikykitės, nes yra ir dar vienas produktas, kuris ne tik nebūtinas - jis daugeliu atveju nereikalingas. Tonikas. Kaip gali būti, kad staiga mūsų odai nebereikia toniko? Tiesa ta, kad jo niekada ir nereikėjo. Visi girdėjome, kad tonikas reikalingas atstatyti odos pH po prausimo. Pradėkime nuo to, kad odai nereiktų naudoti prausiklių, kurie sutrikdytų jos pH. Kitas dalykas, įdomu, kaip tonikai gali tą pH atstatyti, jei jų pagrindinis ingredientas vis dar yra alkoholis. Etanolio pH vandenyje yra neutralus - 7, o oda yra švelniai rūgšti ir jos pH gali svyruoti nuo 4,7 iki 5,75. Na, gerai, pH galima padidinti pasitelkus pH reguliatorius, bet alkoholio poveikio odai taip lengvai nepakeisime. Priežastis, kodėl alkoholis naudojamas tonikuose yra ta, kad jis nuvalo odos lipidinį sluoksnį ir taip paruošta oda geriau įsisavina ingredientus iš drėkinamųjų kremų. Pridėkime dar tai, kad alkoholis pasižymi antibakterinėmis savybėmis ir naikina bakterijas, sukeliančias aknę. Skamba gerai, tai ko mes kabinėjamės? Būtų gerai, jei viskas būtų taip paprasta. Iš tiesų nuvalydami odos lipidį sluoksnį, nuvalome natūralią ir pačią tobuliausią drėgmę, kurią mums sukūrė mūsų pačių kūnas - natūralų drėkinimo faktorių. Visi drėkinamieji kremai siekia jam prilygti ir vis dar be rezultatų. Kitas svarbus aspektas, kad laikai pasikeitė - bakterijų mes nebenaikiname, o stengiamės su jomis susidraugauti. Aknę sukelianti bakterija Propionibacterium acnes yra taiki mūsų odos gyventoja. Ji minta sebumu ir saugo poras nuo užsikimšimo. Šios ir kitų bakterijų pusiausvyra leidžia mūsų odai sveikai funkcionuoti, tad bet kokie aršūs ingredientai, pavyzdžiui, alkoholis, kuris tą pusiausvyrą pažeidžia, kelia riziką mūsų odos būklei. Kita problema tonikuose - kvepalai. Viena vertus, be kvepalų sunku įsivaizduoti kosmetiką. Kvapai malonūs mūsų uoslei, o tyrimai rodo, kad vien kvapas gali pakelti produkto rinkos kainą. Kita vertus, tai kas malonu uoslei ar pelninga verslui, nėra gerai mūsų odai. Tonikuose dažnai naudojamas didelis kvepalų kiekis, o jų sudėtyse gausu potencialių alergenų (linalolas, limonenas, geraniolas ir t.t.) Šie gali sukelti kontaktinį dermatitą, fotoalergines reakcijas, skatinti odos uždegimus. Reiktų paminėti, kad visai nesvarbu, ar tie kvepalai sudėtyje yra sintetiniai, ar iš natūralių eterinių aliejų, neigiamas poveikis toks pats (Essential Oils and Their Single Compounds in Cosmetics—A Critical Review Asja Sarkic and Iris Stappen). Na ir paskutinis argumentas - dažnai tonikai nealieka jokios funkcijos, nes juose paprasčiausiai trūksta aktyviųjų ingredientų. Vanduo, kvepalai ir koks vienas kitas drėkiklis ar augalinis ekstraktas yra gana dažna toniko formulės kompozicija. Klausimas, ką toks produktas naudingo suteikia odai, ko negali padaryti drėkinamasis kremas ar serumas? Perteklinių kosmetikos produktų atsisakymas yra geras būdas prisidėti prie mažesnio vartojimo. Žinoma, šiandien tonikas jau ne vien tik alkoholio ir kvepalų mišinys. Atsiranda vis daugiau tonikų, kurių aktyvieji ingredientai AHA ir BHA rūgštys, formulės praturtintos drėkikliais, augaliniais ekstraktais ir kitais puikiais ingredientais. Tokių tonikų mūsų odai reikia, tokius tonikus mes rekomenduojame. Juos atsirinksite tik tikrindami sudėtis. -
AR BŪTINAS PAAKIŲ KREMAS?
Kodėl taip sunku išsirinkti gerą paakių kremą? Atrodytų pasiūla tikrai didelė, bet išbandžius pasirodo, kad nė vienas nepateisina lūkesčių. Viena vertus paakių oda skiriasi nuo likusios veido odos. Paakių zonoje ji yra pati ploniausia, todėl oda greičiau sudirgsta, čia dažniau pasireiškia alergijos, pasirodo pirmosios raukšlės. Kita vertus, paakių odai reikalinga tokia pati priežiūra kaip ir veido odai: drėkinimas, minkštinimas, apsauga, regeneracijos skatinimas. Labai dažnai paakių kremais norime spręsti tokias problemas, kurios kosmetikai “neįkandamos” - joks kremas negali panaikinti patamsėjusių ar patinusių paakių. Kosmetikos gamintojai jums sakys kitaip, bet kaip kremas gali pakeisti paakių sandarą, kuri lemia, kad kraujagyslių tinklas yra arti odos ir tai suteikia paakiams tamsią, melsvą spalvą? Niekaip. Joks kremas negali kompensuoti miego trūkumo, dėl kurio paakių oda gali patamsėti ar išgydyti ligų, dėl kurių taip pat gali atsirasti tamsūs ratilai po akimis. Daugelis kosmetikos pirkėjų galvoja, kad paakių kremai yra specialiai suformuluoti odai aplink akis. Tiesa ta, kad beveik visų paakių kremų sudėtis niekuo nesiskiria nuo kremų, skirtų veido odai. Nerašytos taisyklės, kad paakių kremuose neturėtų būti kvepalų laikosi retas kosmetikos gamintojas. Ironiška, visų kremų aprašymuose minima, kad paakių oda yra pati jautriausia ir jai reikalinga speciali priežiūra vis dėlto formulės retai tai atspindi. Kitas pavyzdys, paakių kremuose retai sutiksime filtrus nuo saulės, nors paakių oda yra jautriausia saulės spinduliams. Kyla klausimas: ar tikrai paakiams būtinas atskiras kremas? Atsakymas: ne. Kosmetikos gamintojai sako: naudokite paakių kremą, nes paakių oda yra pati jautriausia. Tačiau visa veido oda yra jautri. Piktnaudžiaujant dirginančiomis priemonėmis labai greitai net ir sveika oda sujautrėja. Tad ne tik paakių odai, bet ir visai veido odai nereiktų naudoti dirginančių kremų. Jei jūsų veido kremas netinka paakiams, vadinasi, jis netinka ir veido odai. Geras kremas turi tikti visam veidui. Vienintelė išimtis kada paakių kremas tikrai reikalingas, kai paakių odos būklė skiriasi nuo likusios veido odos, pavyzdžiui, jūsų veido oda yra riebi, o paakiai išsausėję. Tokiu atveju veido odai reikalingas lengvas, porų nekemšantis drėkiklis, o paakiams rinkitės gerai suformuluotą, be kvepalų ir be dirginančių ingredientų maitinamąjį kremą.
Labai laukiame jūsų komentarų!