BLEFAROPLASTIKA IŠ PIRMŲ LŪPŲ
7
Akys atspindi mūsų nuotaikas ir emocijas. Jos yra bene vienintelis organas, kuris per gyvenimą beveik nepasikeičia, tačiau to paties negalima pasakyti apie odą, esančią aplink akis. Bėgant metams ji plonėja, raukšlėjasi, užkrenta ant akių. Šie pokyčiai ne tik darko išvaizdą, bet ir paslepia mūsų tikrąją savijautą, tad aplinkiniams ir sau atrodome pavargę, liūdni ar net sirguliuojantys.
Jeigu jums keturiasdešimt ar daugiau ir veidrodyje aiškiai matyti, kad viršutiniai vokai pasunkėjo, pastorėjo, susidarė odos perteklius, kuris užgulė blakstienas, tai jau tikrai nedaug padės ledo gabalėliai iš petražolių nuoviro ar juodosios arbatos maišelių kompresai. Tuomet jau vėlu rašyti į „Kosmetikos DNR“ ir klausti, koks kremas ar serumas su ypatinga sudėtimi grąžins į vietą užkritusius vokus. Žvilgsnis atrodo liūdnas ir pavargęs, o tai nejučia pradeda įtakoti savijautą ir aplinkinių požiūrį jus. Ką daryti? Ko imtis? Vienintelė išeitis - blefaroplastika.
Visuomenė yra nusiteikusi prieš plastines operacijas. Tikriausiai todėl, kad pirmos kylančios asociacijos yra nenatūraliai pripūstos krūtys ar lūpos. Viena vertus, akių vokų pakėlimo operacija yra grožio procedūra, kuri aplinkiniams gali atrodyti tik tuštybė ir noras apgauti laiką, tačiau kita vertus, pašaliniams žmonėms sunku įsivaizuoti, kokį emocinį diskomfortą sukelia užkritę vokai, kai išvaizda nesutampa su tikrąja savijauta. Taigi, pasirinkimas, ar gultis po skalpeliu, yra sudėtingas ir asmeniškas sprendimas. Plastikos chirurgai dažnai apie vokų pakėlimą atsiliepia, kaip apie labai paprastą procedūrą, kurią galima palyginti su kavos atsigėrimu kavinėje - 40 minučių jūsų gyvenimo ir kitą dieną jau galite eiti į darbą. Tiesa, tikrovė gerokai skiriasi nuo tokių palyginimų, tad norėčiau pasidalinti savo patirtimi.
Prieš blefaroplastikos procedūrą teks susidėlioti pliusus ir minusus, kurie telpa į šį nedidelį sąrašiuką.
Minusai:
- Po procedūros akys gali likti skirtingos, kaip nutiko Paris Hilton (jei pažiūrėsite jos nuotraukas internete, pamatysite, kad vienos akies vokas yra per daug patemptas).
- Nors ir nedidelė, bet tai operacija, kuri sukels skausmą, tinimą, diskomfortą.
- Artimieji gali neigiamai reaguoti į plastinės operacijos ketinimus, draugės gali atkalbinėti (remiantis asmenine patirtimi net 4 draugės iš 5 reagavo neigiamai), o kolegoms galite tapti apkalbų objektu.
Pliusai:
+ Pakelti vokai padės atverti akis, pagaliau neatrodysite pavargusi, o žvilgsnis bus jaunatviškesnis. Nebereikia bijoti, kad akys taps panašios į "voverės", kaip nutikdavo prieš kelis dešimtmečius - šiuolaikinė procedūra atliekama taip, kad akys atrodytų natūraliai.
+ Jei nerūkysite ir laikystės visų gydytojo rekomendacijų, siūlės sugis gražiai.
+ Procedūra nereikalauja narkozės, ji atliekama su daline nejautra.
Beje, ar žinojote, kad jei vokai užkritę ir trukdo regėjimui bei skatina ašarojimą, tai pakėlimo procedūrą jums gali skirti šeimos gydytojas? Jei vokai užkritę, bet nesukelia regos sutrikimų, tada tai asmeninė investicija, galinti kainuoti nuo 600 iki 1500 EUR.
Viršutiniai vokai operuojami atliekant odos pjūvį pagal voko raukšlę. Tokiu būdu pašalinamas odos perteklius ar perteklinės riebalų sankaupos. Operuojant apatinius vokus, galima arba pašalinti riebalinius maišelius, arba perskirstyti riebalus. Pjūvis dažniausiai atliekamas junginėje – vidiniame voko paviršiuje. Jis užsiuvamas ir užklijuojamas specialiu pleistru. Operacija trunka 40 minučių ir ji dažniausiai atliekama dalinėje nejautroje.
O dabar pats laikas sužinoti, kas iš tiesų laukia po operacijos:
- Pirmą dieną, net ir intensyviai šaldant, smarkiai tinsta vokai, sunku žiūrėti, tad tikrai netikėkite tais, kurie sako, kad pati pajėgsite parvažiuoti savo automobiliu namo, pasislėpusi po tamsiais akiniais. Namuose svarbu ilsėtis, išgerti vaistų nuo skausmo, nepamiršti šaldyti kaktą, nedaryti staigių judesių, nenuleisti žemyn galvos.
- Kelias savaites pailsėkite nuo darbų, nes pirmą savaitę vokai bus skausmingi, gal reikės gerti antibiotikus, o vėliau patins visas veidas bei apatiniai vokai.
- Prabėgus kelioms dienoms po pleistrais kils aštrokas niežulys ir jausite diskomfortą, tad teks pakentėti.
- Tik nedaugeliui susiformuoja po akimis mėlynės, vadinamieji „pandos akiniai“. Dažniausiai susidaro tik nežymios kraujosrūvos, kurias iš dalies dengia pleistriukai. Po savaitės išryškėja geltonumas dėl vidinių kraujosrūvų, kurias paslėps akiniai nuo saulės.
- Patartina 7 dienas nežiūrėti į veidrodį, nes akys ir paakiai atrodys nesimetriškai, neįprastai. Po operacijos norėsite kuo greičiau pamatyti rezultatą, bet jo reikės palaukti.
- Po savaitės, kai nuimami pleistrai ir ištraukiami siūlai, jaučiamas begalinis palengvėjimas, tarsi būtum nusiavusi iki kraujo pritrynusius batelius. Akys atrodo vis dar nevienodai, tačiau plastikos chirurgas paaiškins, kad audiniai patinsta skirtingai ir paskirs tepalo, kuris padės visiškai sugyti siūlėms.
- Dar kelias savaites veidas bus patinęs, bet tai labiausiai pastebės žmonės, kurie jus myli arba, kurie jums labai pavydi ;)
- Po 1,5 mėnesio galite sulaukti pastebėjimų, kad atrodote pailsėjusi ir atsigavusi.
- O dabar džiugiausia žinia - jeigu prieš operaciją formavosi paakių maišeliai, tai po šios operacijos, jie žymiai sumažės ar net išnyks, gal net neprireiks apatinių vokų korekcijos.
- Nerūkantieji žymiai lengviau išgyvena šią procedūrą ir jiems yra mažesnė tikimybė sulaukti nemalonių komplikacijų.
Kaip ir kiekviena intervencija, retais atvejais vokų operacija gali būti komplikuotesnė – pasireikšti organizmo reakcija į anesteziją, sudirgti akys, prasidėti žaizdos infekcija, kraujavimas ar ištikti randų hipertrofija. Visas komplikacijas, kaip jų išvengti ir organizmo ypatumus reikėtų aptarti su plastikos chirurgu prieš operaciją.
Nuotraukos: cschoonover.com
app.Komentarai
Labai laukiame jūsų komentarų!
Rekomenduojami BLOGo įrašai
-
MICELINIS VANDUO: AR REIKIA NUPLAUTI?
Egzistencinis micelinio vandens klausimas: plauti ar neplauti, turi būti atsakytas. Praeitą savaitę mūsų inicijuota apklausa parodė, kad pusė visų naudojančių micelinį vandenį jį nuplauna, kita pusė - palieka. Pirmoji nesupranta, kaip kita palieka ant odos “tą lipnią plėvelę”, o antroji skaito etiketes, kur rašoma “nereikia nuplauti”, ir jomis vadovaujasi. Kuri pusė daro teisingai? Abi. Norint suvokti, kaip galima naudoti micelinį vandenį, pirmiausia būtų gerai suvokti, kaip jis veikia. Jei chemija nėra stiprioji pusė, nesijaudinkite, papasakosime vaizdžiai ir suprantamai. O visų tikrų chemikų iš karto atsiprašome, kad nenaudojame derančių terminų. Tikriausiai žinote, kad micelinis vanduo savo vardą gavo dėl micelių. Įsivaizduokite jas kaip kamuoliukus, sudarytus iš surfaktantų molekulių. O surfaktantus įsivaizduokite tarsi mažyčius buožgalvius - galvytes su uodegėlėmis. Jų “galvos” yra hidrofilinės, tad pritraukia vandenį, o “uodegėlės” lipofilinės, tad pritraukia aliejus. Tokia jų pagrindinė funkcija - surišti tarpusavyje vandenį ir aliejų. Jie yra naudojami visose valančiose ir prausiančiose formulėse, nes būtent aliejinė dalis turi gebėjimą pritraukti nešvarumus ir kitus riebalus. Prausiklis nuo micelinio vandens skiriasi tik tuo, kad naudojami surfaktantai yra švelnūs ir stipriai praskiesti vandeniu. Paveikslėlyje pavaizduotas surfaktatas - hidrofilinė "galva" ir lipofilinė "uodegėlė" Miceliniame vandenyje plaukioja surfaktantų kamuoliai, kurie sudaro tinklą vandenyje. Matome vientisą skaidrų skystį, nors jame plaukioja daugybė riebiųjų rūgščių dalelių. Taip atrodo micelės, tarsi sukibę surfaktantų "kamuoliai" Svarbu paminėti, kad vatos diskelis, ant kurio pilame micelinį vandenį, atlieka labai svarbų vaidmenį. Užpylus micelinio vandens ant vatos, hidrofilinės “galvos” prikimba prie vatos (nes hidrofilinės dalelės traukia hidrofilines), o lipofilinės uodegėlės lieka kyšoti, pasirengusios nuvalyti nešvarumus. Nešvarumai prikimba prie “uodegėlių”, kurios sukibusios su “galvomis”. Tokiu būdu maksimalus nešvarumų kiekis lieka ant vatos, o ne ant odos. Vadinasi, naudojant micelinį vandenį nereiktų jaudintis, kad surfaktantų liks ant odos. Paveikslėlyje pavaizduoti surfaktantai hidrofilinėmis "galvomis" prikibę prie vatos Tai kas lieka po micelinio vandens tokio lipnaus, slidaus, o jei gerai išsirinkote priemonę - maloniai drėkinančio? Tai pagalbinės medžiagos, kurias naudoja gamintojas. Kiekvienas renkasi vis kitus papildomus formulės komponentus, norėdamas pagerinti micelinio vandens savybes. Keli pavyzdžiai: Druska. Ji yra veiksmingas rišiklis ir tirštiklis. Suteikia tekstūrai tirštumo, o valomosioms savybėms veiksmingumo, tad micelinis vanduo valys geriau. Trūkumai? Likęs lipnumo, traukimo, sausumo, net graužimo pojūtis. Norisi nuplauti? Geriau nuplauti. Silikonai. Jie taip pat pagerina valomąsias savybes bei palieka ant odos švelnią plėvelę. Trūkumai? Švaros pojūčio gali trūkti. Problematiškai odai gali išprovokuoti spuogelių atsiradimą. Norisi nuplauti? Geriau nuplauti. Nesinori nuplauti? Galima ir nenuplauti. Drėkikliai, raminantys ekstraktai. Jie puoselėja odą ir gerina jos funkcijas. Po tokių priemonių dažniausiai plauti odos nesinori ir nereikia. Taigi dar kartą pradėjus nuo į buožgalvius panašių surfaktantų, prieiname išvados, kad svarbu visai ne tai, kad priemonės pavadinimas micelinis vanduo, o tai, kas yra to micelinio vandens sudėtyje. Vieną micelinį vandenį reikės nuplauti, kito nereikės. Jei jūs neplaunate micelinio vandens, tai dar nereiškia, kad visiems nereikia plauti ir atvirkščiai. Telieka pakartoti: tikrinkite kosmetikos sudėtį. Naudoti šaltiniai: Walters, R. M., Mao, G., Gunn, E. T., & Hornby, S. (2012). Cleansing formulations that respect skin barrier integrity. Dermatology research and practice, 2012, 495917. doi:10.1155/2012/495917 https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3425021/ https://www.dermatologytimes.com/dermatology/what-micellar-water-and-how-does-it-cleanse https://www.dataphysics-instruments.com/knowledge/understanding-interfaces/surfactants-cmc/ (iš čia ir iliustracijos) https://labmuffin.com/what-is-micellar-water-and-how-does-it-work/ https://www.truthinaging.com/ingredients/sodium-chloride -
TONIKAS MŪSŲ ODAI NEREIKALINGAS?
Kiek buvo džiaugsmo, kai pavasarį parašėme, kad paakių kremas nebūtinas. Tai laikykitės, nes yra ir dar vienas produktas, kuris ne tik nebūtinas - jis daugeliu atveju nereikalingas. Tonikas. Kaip gali būti, kad staiga mūsų odai nebereikia toniko? Tiesa ta, kad jo niekada ir nereikėjo. Visi girdėjome, kad tonikas reikalingas atstatyti odos pH po prausimo. Pradėkime nuo to, kad odai nereiktų naudoti prausiklių, kurie sutrikdytų jos pH. Kitas dalykas, įdomu, kaip tonikai gali tą pH atstatyti, jei jų pagrindinis ingredientas vis dar yra alkoholis. Etanolio pH vandenyje yra neutralus - 7, o oda yra švelniai rūgšti ir jos pH gali svyruoti nuo 4,7 iki 5,75. Na, gerai, pH galima padidinti pasitelkus pH reguliatorius, bet alkoholio poveikio odai taip lengvai nepakeisime. Priežastis, kodėl alkoholis naudojamas tonikuose yra ta, kad jis nuvalo odos lipidinį sluoksnį ir taip paruošta oda geriau įsisavina ingredientus iš drėkinamųjų kremų. Pridėkime dar tai, kad alkoholis pasižymi antibakterinėmis savybėmis ir naikina bakterijas, sukeliančias aknę. Skamba gerai, tai ko mes kabinėjamės? Būtų gerai, jei viskas būtų taip paprasta. Iš tiesų nuvalydami odos lipidį sluoksnį, nuvalome natūralią ir pačią tobuliausią drėgmę, kurią mums sukūrė mūsų pačių kūnas - natūralų drėkinimo faktorių. Visi drėkinamieji kremai siekia jam prilygti ir vis dar be rezultatų. Kitas svarbus aspektas, kad laikai pasikeitė - bakterijų mes nebenaikiname, o stengiamės su jomis susidraugauti. Aknę sukelianti bakterija Propionibacterium acnes yra taiki mūsų odos gyventoja. Ji minta sebumu ir saugo poras nuo užsikimšimo. Šios ir kitų bakterijų pusiausvyra leidžia mūsų odai sveikai funkcionuoti, tad bet kokie aršūs ingredientai, pavyzdžiui, alkoholis, kuris tą pusiausvyrą pažeidžia, kelia riziką mūsų odos būklei. Kita problema tonikuose - kvepalai. Viena vertus, be kvepalų sunku įsivaizduoti kosmetiką. Kvapai malonūs mūsų uoslei, o tyrimai rodo, kad vien kvapas gali pakelti produkto rinkos kainą. Kita vertus, tai kas malonu uoslei ar pelninga verslui, nėra gerai mūsų odai. Tonikuose dažnai naudojamas didelis kvepalų kiekis, o jų sudėtyse gausu potencialių alergenų (linalolas, limonenas, geraniolas ir t.t.) Šie gali sukelti kontaktinį dermatitą, fotoalergines reakcijas, skatinti odos uždegimus. Reiktų paminėti, kad visai nesvarbu, ar tie kvepalai sudėtyje yra sintetiniai, ar iš natūralių eterinių aliejų, neigiamas poveikis toks pats (Essential Oils and Their Single Compounds in Cosmetics—A Critical Review Asja Sarkic and Iris Stappen). Na ir paskutinis argumentas - dažnai tonikai nealieka jokios funkcijos, nes juose paprasčiausiai trūksta aktyviųjų ingredientų. Vanduo, kvepalai ir koks vienas kitas drėkiklis ar augalinis ekstraktas yra gana dažna toniko formulės kompozicija. Klausimas, ką toks produktas naudingo suteikia odai, ko negali padaryti drėkinamasis kremas ar serumas? Perteklinių kosmetikos produktų atsisakymas yra geras būdas prisidėti prie mažesnio vartojimo. Žinoma, šiandien tonikas jau ne vien tik alkoholio ir kvepalų mišinys. Atsiranda vis daugiau tonikų, kurių aktyvieji ingredientai AHA ir BHA rūgštys, formulės praturtintos drėkikliais, augaliniais ekstraktais ir kitais puikiais ingredientais. Tokių tonikų mūsų odai reikia, tokius tonikus mes rekomenduojame. Juos atsirinksite tik tikrindami sudėtis. -
AR BŪTINAS PAAKIŲ KREMAS?
Kodėl taip sunku išsirinkti gerą paakių kremą? Atrodytų pasiūla tikrai didelė, bet išbandžius pasirodo, kad nė vienas nepateisina lūkesčių. Viena vertus paakių oda skiriasi nuo likusios veido odos. Paakių zonoje ji yra pati ploniausia, todėl oda greičiau sudirgsta, čia dažniau pasireiškia alergijos, pasirodo pirmosios raukšlės. Kita vertus, paakių odai reikalinga tokia pati priežiūra kaip ir veido odai: drėkinimas, minkštinimas, apsauga, regeneracijos skatinimas. Labai dažnai paakių kremais norime spręsti tokias problemas, kurios kosmetikai “neįkandamos” - joks kremas negali panaikinti patamsėjusių ar patinusių paakių. Kosmetikos gamintojai jums sakys kitaip, bet kaip kremas gali pakeisti paakių sandarą, kuri lemia, kad kraujagyslių tinklas yra arti odos ir tai suteikia paakiams tamsią, melsvą spalvą? Niekaip. Joks kremas negali kompensuoti miego trūkumo, dėl kurio paakių oda gali patamsėti ar išgydyti ligų, dėl kurių taip pat gali atsirasti tamsūs ratilai po akimis. Daugelis kosmetikos pirkėjų galvoja, kad paakių kremai yra specialiai suformuluoti odai aplink akis. Tiesa ta, kad beveik visų paakių kremų sudėtis niekuo nesiskiria nuo kremų, skirtų veido odai. Nerašytos taisyklės, kad paakių kremuose neturėtų būti kvepalų laikosi retas kosmetikos gamintojas. Ironiška, visų kremų aprašymuose minima, kad paakių oda yra pati jautriausia ir jai reikalinga speciali priežiūra vis dėlto formulės retai tai atspindi. Kitas pavyzdys, paakių kremuose retai sutiksime filtrus nuo saulės, nors paakių oda yra jautriausia saulės spinduliams. Kyla klausimas: ar tikrai paakiams būtinas atskiras kremas? Atsakymas: ne. Kosmetikos gamintojai sako: naudokite paakių kremą, nes paakių oda yra pati jautriausia. Tačiau visa veido oda yra jautri. Piktnaudžiaujant dirginančiomis priemonėmis labai greitai net ir sveika oda sujautrėja. Tad ne tik paakių odai, bet ir visai veido odai nereiktų naudoti dirginančių kremų. Jei jūsų veido kremas netinka paakiams, vadinasi, jis netinka ir veido odai. Geras kremas turi tikti visam veidui. Vienintelė išimtis kada paakių kremas tikrai reikalingas, kai paakių odos būklė skiriasi nuo likusios veido odos, pavyzdžiui, jūsų veido oda yra riebi, o paakiai išsausėję. Tokiu atveju veido odai reikalingas lengvas, porų nekemšantis drėkiklis, o paakiams rinkitės gerai suformuluotą, be kvepalų ir be dirginančių ingredientų maitinamąjį kremą.
2022-06-16 at 23:13
2021-10-25 at 04:03
2021-03-14 at 07:30
2020-05-22 at 16:20
2020-04-22 at 14:25
2019-09-22 at 11:53
2016-08-10 at 16:14