Kas yra celiulitas?

Celiulitas – tai jungiamųjų odos audinių pakitimai, lėtinis puraus audinio uždegimas, skatinantis poodinių riebalų kaupimąsi,  pasireiškiantis nelygia, grublėta oda, primenančią apelsino žievelę. Lotynų kalboje žodis celliulis  reiškia – „granulė“.  Net 90% moterų, vyresnių nei 20m. turi didesnio ar mažesnio laipsnio celiulitą.

Ši odos  liga pasireiškia dėl pablogėjusios kraujo mikrocirkuliacijos audiniuose. Kraujo pagalba riebalų perteklius iš riebalinių ląstelių yra pašalinamas, o sutrikus mikrocirkuliacijai, audiniai yra prasčiau aprūpinami krauju. Būtent tose srityse pradeda formuotis celiulitas. Dėl šio sutrikimo poodiniuose sluoksniuose pradeda kauptis vanduo, bei nepasišalinę toksinai, oda paburksta ir pradeda formuotis apelsino žievelės efektas.

Dažniausiai celiulito pažeidžiamos vietos yra šlaunys bei sėdmenų sritis, žinoma jo gali atsirasti ir ant pilvo ar net rankų. Ši liga su kūno svoriu nebūtinai susijusi, tačiau antsvoris dažnai tampa viena  iš celiulito atsiradimo priežasčių.  Sutrikimas daugiau būdingas moterims ( moterys natūraliai turi daugiau riebalinio audinio negu vyrai), tačiau pasitaiko atvejų, kai celiulitas atsiranda ir pas vyrus, dažniausiai dėl hormonų pusiausvyros sutrikimų.

Tačiau didžiausią rūpestį kelia toks celiulitas, kuris pasireiškia paraudimu, patinimu, tempimu, skausmu, karščiavimu, pažeisto odos vietos temperatūros padidėjimu. 

Kaip atpažinti celiulitą?

Yra dvi celiulito rūšys – kietasis ir minkštasis. Kietasis celiulitas yra lyg tankūs audiniai, kurie prisijungia prie raumenų. Tokį celiulitą labai sunku išgydyti, jis labai skausmingas. Šio celiulito apatiniai sluoksniai spaudžia nervų galus, todėl skauda, jei suspaudžiame celiulito pažeistą odą. Dažniausiai jis susidaro jaunoms, fiziškai stiprioms moterims, nepatyrusioms staigių svorio pakitimų, nesilaikiusioms griežtos ir varginančios dietos. Jų audiniai nebuvo operuojami ar kitaip mediciniškai gydomi, todėl išliko stangrūs. Vietose, kuriose susidaro kietasis celiulitas, oda yra sausa ir šiurkšti. Jai trūksta būtinų maistingųjų medžiagų. Atsiranda raukšlės ir rievės. Elastingi, sveiki jungiamieji audiniai leidžia odai laisvai judėti, susitraukti ir išsitiesti, nelieka jokių žymių. Vis dėlto, jei jungiamajame audinyje trūksta vandens ir maistingųjų medžiagų, ilgai ištempta oda nebesusitraukia taip gerai, kaip turėtų. Atsiranda strijų, dažniausiai po nėštumo. Minkštasis celiulitas nėra storas ar kietas, nėra ir koncentruotas. Jo struktūra visiškai kitokia negu kietojo celiulito. Jis apima didelius odos plotus, yra minkštas, kartais atrodo, kad jis nesilaiko prie odos ar raumenų, o laisvai plaukioja tarp jų. Minkštąjį celiulitą labai lengva pastebėti. Jis susidaro tarp raumenų skaidulų, susikaupia kūno įdubimuose, dreba kiekvieną kartą staigiau pajudėjus. Minkštasis celiulitas dažnesnis moterims, kurios aktyviai sportavo, bet vėliau visiškai to nebedarė. Intensyvios dietos yra dar vienas kenksmingas veiksnys. Jos yra griežtos ir netausoja organizmo.
Susirūpinti reikia jei pastebimi tokie ligos požymiai kaip paraudimas, patinimas, tempimas, skausmas, karščiavimas, pažeisto odos vietos temperatūros padidėjimas. Svarbu kuo skubiau pradėti gydyti odos infekciją, nes liga greitai plinta ir taip sukelia pavojų gyvybei. Skubiai į gydytoją kreiptis reikia, jeigu: oda paraudimo, ją tempia, atsiranda bėrimas ir greitai progresuoja, pakilo temperatūra, prasidėjo pykinimas ir vėmimas, matomas akivaizdus galūnės padidėjimas ir patinimas, stiprėja skausmas, sutriko pažeistos galūnės jutimai.

Kiti celiulitą skatinantys veiksniai

Viena iš priežasčių įvardijamas genetinis paveldimumas, tad jei motina turi celiulitą, didelė tikimybė, kad jis bus būdingas ir dukrai. Taip pat gali lemti ir pati figūros struktūra, nes celiulitas būdingesnis nedidelio ūgio,  moteriškais  apvalumais  galinčioms pasižymėti moterims, aukštos ir lieknos jį turi rečiau. Hormonų įtaka turi daug reikšmės  celiulito formavimuisi, nes jis dažnai pasireiškia pradėjus vartoti kontraceptines tabletes (estrogenas skatina vandens bei riebalų susilaikymą organizme), ar kitus medikamentus, turinčius įtakos hormonų veiklai. Taip pat esant natūraliems hormonų pakitimams, pvz. lytinio brendimo ar nėštumo metu. Taip pat įtakos celiulito formavimuisi gali turėti ir kai kurios ligos: kepenų veiklos sutrikimai, virškinimo sutrikimai, skydliaukės ligos. Beveik 90 proc.   iš priežasčių tampa stresas, tad nestebina ir faktas, kad stresas skatina ir celiulito vystymąsi:  silpnėja imuninė sistema, sutrinka medžiagų apykaita, bei limfos darbas. Tad sutrikus vidaus organų veiklai, viskas atsispindi ir odoje. Sutrinka odos aprūpinimas deguonimi, maistinėmis medžiagomis, sutrikus medžiagų apykaitai, pradeda kauptis vanduo bei riebalai. O tai puiki terpė ir celiulitui vystytis. Dažnai celiulito priežastimi yra įvardijama ir netaisyklinga laikysena, nes tuomet silpnėja pilvo raumenys, klubai atsikiša i priekį ir suprastėja kraujotaka apatinėje kūdo dalyje, bei pradeda kauptis skysčiai.  Kovodamos su apelsino žievelės sindromu, moterys neretai ima laikytis itin griežtų dietų, tačiau čia jos daro pačią didžiausią klaidą, kadangi svarbiausia sureguliuoti mitybą, o drastiškos dietos tik dar labiau skatina celiulito formavimąsi. Pradėjus laikytis giežtos dietos organizmas patiria šoka, kadangi jis negauna būtinų maistinių medžiagų, įjungia apsaugos režimą –  ima kaupti ir riebalais versti kiekvieną gaunama kaloriją. Tad taip sukuriama tik dar palankesnė terpė celiulitui.Celiulitas pakankamai nesunkiai panaikinamas kol yra pirmoje-antroje stadijoje, trečiojoje jau tai padaryti yra sunku, esant pačiai paskutinei – praktiškai nebeįmanoma. 

Ligos eiga

Celiulitas turi kelias stadijas:

1 stadija. Endeminis celiulitas-audinių patinimas: sulėtėja veninė kraujotaka ir limfos apykaita, kinta metabolizmas, būdingas skysčių sulaikymas (tinimas) ir poodinio riebalinio audinio pabrinkimas. Ryškių vizualių odos pokyčių beveik nepastebima.

2 stadija. Fibrozinis (minkštas): venos jau nepajėgia pašalinti visų skysčių iš organizmo ir jis pradeda kauptis tuo pačiu dar sumažindamas galimybę jį pašalinti. Riebalinis sluoksnis didėja ir ima tempti odą, dėl gaubiančių adipocitus (riebalines ląsteles) retikulinių pluoštų tankėjimo ir kietėjimo. Jungiamasis audinys tampa panašiu į korį. Pakinta odos jautrumas. Šioje stadijoje paspausus odą lieka duobutės, oda netenka elastingumo.  

3 stadija. Fibrozinis (kietas): formuojasi mikromazgeliai ir odos paviršius tampa panašus į apelsino žievelę. Tai  kietasis  celiulitas (liposklerozė).

4 stadija. Adipozinis (gumburiuotumo): mazgelių po odą vis daugėja, jie didėja. Be to juos liečiant, jaučiamas skausmas. Oda tampa labai negraži. Odoje matomi kauburėliai, palpuojant jaučiami sukietėjimai, „apelsino žievelė“ gerai matoma vizualiai, tose vietose, kur yra nelygumų, atsiranda temperatūros skirtumų, išryškėja šaltesnės odos vietos, jų plotai didėja, šaltų odos vietų plotuose atsiranda karšti židiniai,fibroblastai pradeda gaminti šiurkštų, storą audinį, uždarantį adipocitą į kapsulę,sudarydami granules. Odos pokyčius gali lydėti karščiavimas, kuris rodo bakterijos išplitimą po organizmą. Ligai progresuojant didėja paraudimas, tose vietose gali atsirasti maži rausvi mazgeliai, oda ima pleiskanoti. Paraudusi oda arba bėrimas gali būti gilesnių odos sluoksnių pažeidimo požymis. Patekusi žemiau odos, bakterija gali greitai išplisti po visą kūną (per kraujagysles arba limfinius takus). Pasikartojantys celiulito epizodai gali labai pažeisti limfos nutekėjimą, tuomet pasireiškia lėtiniai pažeistų galūnių tinimai. Jei infekcija patenka žemiau fascijos (jungiamojo audinio plėvelė, kuri atskiria audinius vienus nuo kitų), gali prasidėti nekrozuojantis fasciitas.

Celiulito gydymas

1. Celiulitą skatinančių veiksnių pašalinimas: dieta (riboti riebalų, angliavandenių kiekį, vartoti daugiau ląstelienos turinčių produktų), gyvenimo būdo pakeitimas (ypač žalingų įpročių atsisakymas), mankšta, didesnis fizinis aktyvumas. 2. Kosmetinės priemonės ir vaistai: liekninantys anticeliulitiniai preparatai (sudėtyje turintys ksantino, aminofilino, retinoidų, pieno rūgšties ar augalinių komponentų), vyniojimas į gydomuosius dumblius. Fizinės priemonės: masažas, lazerinė terapija. Intervencinės priemonės: liposakcija (chirurginis riebalų nusiurbimas), subcizija (poodinį riebalinį audinį palaikančio tinklelio korekcija). 

Esant pažengusiai celiulito stadijai ir įtarus infekciją, celiulitas dažniausiai gydomas skiriant geriamų antibiotikų profilaktiškai. Po trijų dienų arba kai sužinomas ligos sukėlėjas, stebima paciento būklė ir koreguojami vaistai. Antibakterinius vaistus vartoti reikia apie 14 dienų, simptomai daugeliu atvejų išnyksta per kelias dienas. Jeigu ligos požymiai neišnyksta, o sustiprėja, pakyla temperatūra, pacientas guldomas į ligoninę išsamesniems tyrimams.

Kartais celiulitui gydyti taikomas operacinis gydymas. Tai taikoma, kai infekcija yra sunki ir pažengusi, kaupiasi pūliai, nekrozuoja (miršta) audiniai. 

Paimami kraujo mėginiai laboratoriniam ištyrimui (siekiant nustatyti infekcijos išplitimo laipsnį). Reikalingas ir rentgenologinis pažeistos vietos tyrimas siekiant išsiaiškinti, ar nestebimi jokie svetimkūniai odoje. Gydytojas taip pat gali paimti nedidelį kiekį patinimą sukėlusių skysčių (jie siunčiami į laboratoriją, kur nustatomas ligos sukėlėjas).