Kas yra dilgėlinė?

Dilgėlinė - tai ūmus, trumpai trunkantis, lokalizuotas, be paviršiaus pokyčių išbėrimas. Dilgėlinės skiriamasis bruožas yra pūkšlė - paburkimas odoje, primenantis odos nudilginimą.

Kaip atpažinti dilgėlinę?

Bėrimai svyruoja nuo kelių milimetrų iki kelių centimetrų. Bėrimai gali susilieti, sudarydami plokšteles. Dažniausiai dilgėlinės bėrimai išnyksta greičiau nei per 24 valandas. Dilgėlinės bėrimų gali atsirasti įvairiose kūno vietose – plaukuotoje galvos dalyje (skalpe), ant delnų, padų ir kt. Bėrimai labai niežtintys, niežėjimas intensyviausias vakarais ir naktį. Kartais tai panašu į dilgčiojimą ar deginimą. Dilgėlinės sukeltą niežėjimą geriau malšina ne kasymas, o trynimas, todėl sergančiųjų dilgėline odoje  matomas odos paraudimas, sukeltas trynimo.

Ūmine vadinama dilgėlinė, kurios simptomai  trunka mažiau negu 6 savaites. Paprastai simptomai praeina greičiau nei per 24 valandas. Ūmine dilgėline dažniausiai serga vaikai, ši ligos forma neretai būna susijusi su atopija. Dažnam pacientui ūminė dilgėlinė turi ryšių su viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, vaistais, ypač beta – laktaminių antibiotikų, vartojimu, maisto produktais ir kt.

Lėtine dilgėlinę stebime tuomet, kai būdingų bėrimų atsiranda reguliariai, dažniausiai kasdien, tai trunka ne mažiau kaip 6 savaites, vieno bėrimų epizodo trukmė nuo 4 iki 36 valandų. Lėtinės dilgėlinės simptomai kartais būna labai sunkūs, varginantys, bloginantys gyvenimo kokybę.  Dažniausiai pasitaiko neaiškios kilmės, vadinamoji idiopatinė, lėtinė dilgėlinė, tačiau manoma, kad nemaža jos dalis yra autoimuninės kilmės.

Kontaktinė dilgėlinė - bėrimai atsiranda alergeno kontakto su oda ar gleivine vietoje. Kontaktinė dilgėlinė skirstoma į alerginę ir nealerginę. Alergine kontaktine dilgėline serga asmenys, jautrūs aplinkos alergenams (žolėms, gyvūnams, maisto produktams ar profesiniams alergenams (pavyzdžiui, medikai gali būti jautrūs darbe naudojamoms guminėms piršinėms). Nealerginė kontaktinė dilgėlinė atsiranda nuo tiesioginio dirgiklių poveikio kraujagyslėms. Tokių dirgiklių pavyzdžiai – sorbinė rūgštis, kurios dedama į akių lašus, cinaminis aldehidas kosmetikos priemonėse, geliančiųjų dilgėlių (Urtica dioica) išskiriamos medžiagos, kurių sudėtyje yra histamino, serotonino, acetilcholino.

Fizinės dilgėlinės forma labiausiai blogina pacientų gyvenimo kokybę. Sergant fizine dilgėline odos simptomų atsiranda fiziškai stimuliuotos odos vietose, simptomai dažniausiai praeina per 2 valandas, tačiau dermaografizmo požymių gali likti ilgiau. Sergantieji fizine dilgėline gali skųstis ir sisteminiais simptomais – silpnumu, greitu nuovargiu, į gripą panašiais negalavimais.

Dilgėlinio vaskulito simptomai gali būti labai panašūs į lėtinės dilgėlinės. Tačiau esama ir skirtumų: dilgėlinio vaskulito odos simptomai linkę užsitęsti ilgiau negu 24 valandas, pacientas skundžiasi ne tik pažeistų vietų niežėjimu, bet ir deginimu, skausmu. Bėrimams gyjant odoje lieka purpura ar petechijų, kurių gali atsirasti ir nuo kasymosi. Histologiškai tiriant odos pažeidimus nustatomas leukocitoklastinis vaskulitas.

Dilgėlinę skatinantys veiksniai

Vaistai ir cheminės medžiagos. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (aspirinas ir kt.), narkotiniai vaistai nuo skausmo, radiokontrastiniai preparatai, antibiotikai (penicilinas, sulfonamidai), insulinas, vitaminai, geltonos spalvos tabletės, maisto priedai – benzonatas, tartazinas.

Maisto produktai. Dilgėlinė, kurios priežastis nulemta maisto alergijos,  pasitaiko retai. Tokiais atvejais, pašalinus alergeną, simptomai išnyksta per 24-48 val. Dažna lėtinės dilgėlinės priežastis yra natūralių maisto produktų ar juose esančių maisto priedų sukeliamos pseudoalerginės reakcijos. Tokiais atvejais dieta turi būti skiriama mažiausiai 3 savaitėms, kol išryškės jos efektas, ir tęsiama 3-6 mėn. Maisto alergenai gali būti pienas, kaiušiniai, soja, riešutai, žuvis, jūros gėrybės, bananai, vynuogės, pomidorai, uogos, sūris ir kt.

Maisto priedai. Jie gali provokuoti dilgelinę (geltonas dažas tarhazinas, benzoatas, sieros dioksidas, sulfitai). Sergantiems lėtine dilgėline rekomenduojama laikytis dietos, kurioje mažai maisto priedų. Maisto priedai yra pseudoalergenai. Jie sukelia chemines, o ne alergines reakcijas organizme.

Kontaktinės medžiagos - vilna, šilkas, profesinės aplinkos veiksniai. Kosmetikos priemonės - dažai, plaukų, nagų lakas, burnos skalavimo skystis, dantų pasta, kvepalai, rankų kremai, muilas, repelentai nuo vabzdžių. Fiziniai veiksniai - dermografizmas (rašymas ant odos), šviesa, spaudimas, šiluma, šaltis, vanduo, vibracija, UV, saulės spinduliai. Infekcijos - dantų obscesas, kvėpavimo organų infekcijos (sinusitas, otitas, pneumonitas), cholecisitas, cistitas, hepatitas. Grybeliai ir kt. parazitai - tinea, mielių grybelis, candida, niežai, helmintai, pirmuonys. Sisteminės ligos -  reumatas, reumatoidinis artritas, leukemija, jungiamojo audinio ligos, vaskulitai. Endokrininė patologija - skydliaukės ligos, mėnesinės, hormonų pokyčiai.

Dilgėlinės eiga

Didžioji dalis bėrimų laikini (ūmi dilgėlinė) Jie atsiranda staiga, piką pasiekia per 8-12 valandų ir išbyksta per kitas 12-48 valandas. Kai asmuo serga lėtine dilgėline, simptomų eiga tampa sunkiai nuspėjama. Daugeliui pacientų staiga atsiranda nedidelių bėrimų, kurie trunka net 6-12 savaičių. Šiuo periodu liga gali pasunkėti – išplisti bėrimai, bėrimas suintensyvėti. Niežulys ir patinimas pasunkėja naktį ir vakare, todėl gali sutrikdyti miegą. Asmenims sergantiems lėtine dilgėline, priepuolius gali išprovokuoti alkoholisir kofeinas. Kai kurie tyrimai teigia, kad 1 iš 10 pacientų, sergančių šia liga, turi neišnykstančių bėrimų.

Dilgėlinės gydymas

Siekiant pagydyti dilgėlinę, svarbus dilgėlinės priežasčių ir ją provokuojančių veiksnių nustatymas bei šalinimas. Gana dažnai ši užduotis būna sunkiai įveikiama, nes konkretus priežastinis veiksnys būna nežinomas. Pašalinus įtariamą priežastinį veiksnį ar gebant jo išvengti, galimas dilgėlinės dingimas (remisija).  Kartais ligos remisija būna savaiminė (spontaninė).

Dilgėlinei gydyti skiriama vaistų, kurie slopina putliųjų ląstelių mediatorių išsiskyrimą ir jų poveikį audiniams bei organams ir šalina arba palengvina ligos simptomus. Ūminei dilgėlinei gydyti efektyvūs antihistamininiai vaistai, adrenalinas, gliukortikoidai (deja, nuo lėtinės dilgėlinės jie nepadeda).

Lėtinės dilgėlinės atveju reikia nustatyti ligą skatinančius veiksnius (organizme vykstančią židininę infekciją, helmintozes, skrandžio ir žarnyno ligas), gydyti vidurių užkietėjimą. Dilgėlinę, kurią sukelia maistas, reikia gydyti iškrovos ir hiposensibilizuojančiomis dietomis. Išorinis gydymas neveiksmingas.

Panašios odos ligos: