Na, mielieji, kiek pokemonų spėjote pagauti? O kiek kilometrų nuėjote, perindami kiaušinius? Maniškiam dar trūksta 800 metrų. Galėčiau juos lengvai nužingsniuoti, kad ir dabar, bet esu prirakinta pareigos parašyti šį tekstą. Kam tos aukos, pasakysite? Toks tas gyvenimas. Nesąžiningas. Linksmybės nusikelia į antrą planą, kai nepikta redaktorė nori naujienų. Gerai, gerai, nemeluosiu. Šiuo metu lyja, todėl ir sėdžiu namie.

Darau prielaidą, kad Pokemon Go atskirai pristatinėti nereikia. Jei iki šiol nieko negirdėjote apie šį žaidimą... lįskite lauk iš savo bunkerio! Nes net lėtoji Lietuvos žiniasklaida sugebėjo beveik nepavėluoti su naujienomis apie pokemonus. O remiantis netiksliais (nes statistika kasdien kinta) Vikipedijos duomenimis, liepos 22 dieną Pokemon Go apps‘ą buvo parsisiuntę daugiau nei 40 milijonų žmonių. Neblogi skaičiai. Tokio populiarumo buvo sulaukęs vienintelis išmaniesiems pritaikytas žaidimas – Candy Crush Saga. Tik nemeluokite, kad jo neturite savo telefone. Kas tada man kasdien siunčia pasiūlymus jį išbandyti? Aha. Taip ir galvojau.

Lyrinis nukrypimas: liepos pradžioje atsivėrusi paralelinė realybė šliūkštelėjo benzino į mano sąmokslo teorijų laužą. O jeigu nematomi pokemonai visada buvo šalia? Keistas bildesys palėpėje? Tikriausiai pasirodė Zubat‘as. Kas per naktį suvalgė visus mamos pomidorus? Caterpie su Weedle! Ir tie laukuose išvaikščioti ratai yra ne kas kita, o iš ateities atkeliavusių pokemonų gaudytojų darbas...

Grįžkime prie esmės. Pokemonų iš žaidimo, o ne galingos vaizduotės. Vienintelių padarų, kurie mane atitraukė nuo zombių žudymo. Ir vakarinio gulinėjimo ant lovytės, jaukiai apsiklosčius traškučiais, knygomis, Facebook‘u bei kitais tinginių pasiteisinimais, kodėl jie neina į lauką. O ką ten veikti? Sportuoti ar be tikslo vaikščioti Neries pakrante? Karšta... Eiti į Gedimino prospektą, kur marširuoja turistai, vaikai su riedlentėmis, balandžius šeriančios močiutės, centų kaulijantys benamiai ir (pats baisiausias dalykas ever!) hipsteriai? Nope. Man gerai ir čia. Tylu, ramu.

Bet, kaip sakoma, smalsumas liūtą pražudė. Ir aš lyg vienaragis Čarlis nuėjau į saldainių kalną... Kodėl reikėjo praverti šiuos pragaro vartus? Dabar negaliu ramiai tupėti namuose. Turiu eiti, kur veda pokemonų keliai. Taip į parduotuvę kulniavau ne 5 minutes, o 2 valandas. Surinkau visus krūmuose tupinčius pokemonus, tada ėjau artimiausių PokéStop‘ų link, vėliau 30 minučių pastoviniavau prie Sapiegų rūmų, nes ten mirguliavo rožiniai vartai, viliojantys pokemonus. O jeigu pasirodys Pikachu? Klajones nutraukė išsikrovęs telefonas. Pasiuntė mane velniop ir išsijungė. Kitaip tikrai dar kur nors būčiau užstrigusi. Kad ir prie pašto, kuris buvo virtęs rausvais spąstais (tik neaišku kam – man ar pokemonams).

Žinoma, nereikia čia verkti dėl papildomų nueitų kilometrų. Juk kiekvienas žingsnis – tai dingstančios kalorijos, mirštantys riebalai ir gimstantys raumenys. Aš jau numečiau kokius 300 gramų! Aišku, nepatariu pradėti nuo 10 kilometrų iššūkio. O tai bus kaip tiems amerikiečiams, kurie pirmosiomis apps‘o pasirodymo dienomis skundėsi neįprastais kojų skausmais. Beje, ir aukštakulnius geriau palikti namie. Ką žinai, gal teks į medį lipti? Juokauju. Medžiuose pokemonai negyvena. Kol kas.

Patarimas iš giedro dangaus: prieš pradedami žaisti, pasisverkite ir pasimatuokite blauzdų bei šlaunų apimtį. O ką? Galbūt vasaros pabaigoje draugams galėsite girtis, jog suplonėjote be jokių pastangų. Jus išduoti gali keli dalykai: pakrypęs stuburas, nulinkęs kaklas, ore pakibusios rankos. Tad nepamirškite retkarčiais išsitiesti, pagulėti ant kieto paviršiaus ar apsilankyti pas kaulų laužytoją Onutę!

Pokemon Go turi ir daugiau stebuklingų galių. Jau dabar kalbama, kad pokemonų gaudymas padeda gydyti depresiją bei nerimą. Pabūni saulytėje, pabendrauji su kitais žaidėjais ir jau kitaip pasaulis atrodo (net ir aš pradėjau šypsotis dažniau. Tris kartus per savaitę nuo 18 iki 18.10). Žinoma, yra ir kita medalio pusė. Šunims pokemonai tapo priešu Nr. 1. Išlepinti miestiečių augintiniai nesupranta, kodėl šeimininkai juos pradėjo vedžioti dešimt kartų per dieną. Kur dingo laikas sau?

Jaučiu, kad jau nekantraujate palikti šitą tekstą ir pasileisti miesto gatvėmis paskui pokemonus. Visi, kas turit antrąsias puses, eikite ir tegul fortūna jums būna maloninga. Informacija vienišiams/vienišėms: Pokemon Go jau populiaresnis už Tinderį! O tai reiškia, jog pižaminės kelnės bei vakarienės likučiais pažymėtas džemperis nėra geriausia apranga „medžioklei“ (Mirkt! Mirkt!). Bet aukštakulnių ir vakarinio makiažo vis tiek nereikia. Jeigu ką, šios mintys ne mano, o to keisto kaimyno iš 5 buto, kuris visą laiką sėdi prie laiptinės ir valgo saulėgrąžas. Pokemono garbės žodis!

Ir pabaigai – 5 didžiausi Pokemon Go žaidėjų NE (nes kaip aš be moralizavimo išgyvenčiau? Tik tai ir suteikia mano gyvenimui prasmę!):

1. Netikėkite viskuo, ką sufleruoja apps‘as. Ypač jei atsisiuntėte neoficialią versiją. Vagys jau džiaugiasi pinigingais laimikiais!

2. Nepažįstamo žmogaus balkonas nėra tinkama vieta gaudyti pokemonus. Kaip ir aukšta tvora aptvertas paslaptingas namas, Aušvicas ar lokių aptvaras zoologijos sode.

3. Nežaiskite vairuodami arba nevairuokite žaisdami. Kodėl? Nes gali būti didelis BUM ir jūs jau pokemonas!

4. Darbe neišsiduokite, kad padažnėjusios kelionės į tualetą yra ne šlapimo pūslės uždegimo pasekmė.

5. Nebūkit niurzga ir geriausiais medžioklių plotais dalinkitės su kitais žaidėjais (ar bent manimi...).

Gerų gaudynių, lengvų kojų ir lėtų pokemonų!

Iliustracijoms pokemonais "pagražinome" fotografų tendemo Isabelle Chapuis ir Alexis Pichot nuotraukas (tikimės, jie labai nesupyks). Jų nuostabias nuotraukas be "pagražinimų" žiūrėkite čia.