Jei oda yra riebi, morkas graužti tu turi... arba kaip maitintis turint riebią odą?

Kaip rašiau temoje apie sausą odą, paviršiniai odos lipidai (t. y. natūralus odos „kremas“) yra ne šiaip sau nereikalingi riebalai – jie saugo odą nuo vandens netekimo bei atlieka daug kitų svarbių funkcijų. Odos lipidai yra dvejopos kilmės: vieni yra kilę iš viršutinio („negyvojo“) epidermio sluoksnio, o kitus (vadinamąjį sebumą) išskiria riebalinės liaukos. Sebumas ne tik lėtina drėgmės netekimą per odą, bet ir apsaugo odą nuo oksidacinio streso bei jo neigiamų pasekmių – už tai turime būti dėkingi jame esančiam galingam antioksidandui vitaminui E. Be to, sebume yra antimikrobiškai veikiančių antikūnų, galinčių užkirsti kelią odos infekcijoms. Kai riebalinės liaukos gamina neadekvačiai daug sebumo, tokia oda vadinama riebia. Riebi oda dažniausiai vargina ankstyvuoju gyvenimo periodu, ypač paauglystėje. Neretai tokią odą komplikuoja aknė (spuogai), tačiau reikia suprasti, jog riebi oda nebūtinai turi būti spuoguota. Riebalinių liaukų veiklą reguliuoja hormonai (lytiniai, insulinas, gliukokortikoidai, prolaktinas bei kiti), įvairūs vietiniai audinių augimo faktoriai bei kiti veiksniai, tačiau tikslūs jų poveikio mechanizmai labai sudėtingi ir dar nėra pilnai išsiaiškinti. Moksliniuose tyrimuose, kuriuose dalyvavo sveiki tiriamieji, buvo nustatyta, jog vitamino A ir jo junginių koncentracija kraujyje yra taip pat susijusi su riebalinių liaukų sekrecijos intensyvumu – kuo daugiau vitamino A, tuo riebalinės liaukos gamina mažiau sebumo.

Šie faktai pagrindžia riebios odos savininkams skirtas rekomendacijas valgyti daugiau vitamino A turinčių maisto produktų. Be to, efektyviausias šiuolaikinis aknės gydymas taip pat pagrįstas vitamino A junginių (reitinoidų) slopinančiu poveikiu riebalinėms liaukoms. Prisiminkime, kas tas vitaminas A ir kur jo ieškoti? Vitaminu A yra vadinamos kelios chemiškai giminingos riebaluose tirpstančios medžiagos. Pagrindinis atstovas – retinolis. Vitamino A yra tiek gyvūninės (riebiose žuvyse, mėsoje, kiaušiniuose, pieno produktuose), tiek augalinės kilmės produktuose. Pastaruosiuose yra vitamino A pirmtakų – karotenoidų, kurie kepenyse paverčiami vitaminu A, be to, pasižymi ir kitomis organizmui naudingomis savybėmis (pavyzdžiui, gali saugoti nuo odos vėžio išsivystymo). Stipriausiai pastarąja savybe pasižymi du karotenoidai – likopenas (jo gausu pomidoruose, taip pat yra abrikosuose, arbūzuose, greipfrutuose) bei liuteinas (kurio randama špinatuose, lapiniuose kopūstuose, brokoliuose). Štai riebios odos savininkams rekomenduojami maisto produktai, turintys daug vitamino A ar karotenoidų (ir ne tik jų!):

• Morkos
• Kiaušinių tryniai
• Kepenys
• Mangai
• Saldžiosios bulvės
• Pomidorai
• Moliūgai
• Brokoliai
• Žalios lapinės daržovės (lapiniai kopūstai, špinatai)
• Džiovinti abrikosai
• Raukšlėtasis melionas 

Atkreipkite dėmesį, jog kartais kai kurie įprastiniai maisto produktai (pienas, margarinas, pusryčių javainiai ir pan.) būna papildomai praturtinti vitaminu A. Kadangi vitaminas A yra tirpus riebaluose, daržoves ir vaisius, kuriuose jo gausu, patartina naudoti su trupučiu riebalų (tarkime, morkų salotas valgyti su aliejumi ar riešutais, špinatus – su sūriu ir pan.).

Apžvelgus vitamino A šaltinius atrodo, jog „susirinkti“ reikiamą jo dozę nėra sudėtinga maitinantis neįmantriu, bet subalansuotu maistu (tiesiog valgant daug minėtų daržovių, retkarčiais pasimėgaujant paštetu ar omletu). Nepatarčiau vartoti vitamino A papildų (nebent tai pagrįstai ir individualiai rekomenduoja jūsų gydytojas), nes jo perdozavimas gali turėti neigiamų pasekmių, ypač nėščioms ar planuojančioms pastoti moterims. Beje, perdozuoti galima ir karotenoidų, tačiau tai žalos organizmui nepadarys. Pamenu, prieš dešimtmetį šokių pamokose pastebėjau, jog vienas vaikinas kaskart ateidavo vis geltonesnis. Tai tęsėsi kurį laiką, kol „prasimušė“ mano medicininis smalsumas ir nusprendžiau jo mandagiai pasiteirauti, ar niekuo neserga. Jis nustebo ir teigė pats nieko nepastebėjęs, tačiau pažiūrėjus į delnus – o jie buvo ryškiai oranžiniai – ir išsiaiškinus, jog vyrukas kasdien išgerdavo po gerą stiklinę šviežiai spaustų morkų sulčių (tuo pasirūpino mylinti močiutė), viskas paaiškėjo. Beta karotinų perdozavimas arba karotenozė. Organizmo (o tiksliau – kepenų) galimybės karotenoidus paversti veikliu vitaminu A yra ribotos, todėl jų perteklius atsideda odoje ir nudažo ją oranžine spalva. Sumažinus „dozę“, oranžinė spalva palengva ir be pasekmių pranyksta.

Taigi, tuos, ką vargina riebi oda, kviečiu peržvelgti savo racioną ir pagalvoti, ar jame netrūksta vitamino A. Artėja šviežių salotų, pomidorų ir morkų sezonas – jūsų oda tuo tikrai apsidžiaugs

Šaltiniai:

Baumann L. et al. Cosmetic Dermatology: Principles and Practice, Second Edition. Nutrition and the Skin. McGraw Hill Professional, 2009.

lpi.oregonstate.edu