Šiandien įrašas neįprastas, bet kaip tik sekmadieniui – pokalbis su psichoterapeutu Dainiumi Jakučioniu apie tai, kas formuoja mūsų požiūrį į grožį ir kodėl siekiame atitikti mums primetamus standartus. 

Dainius Jakučionis, psichoterapeutas

Alba Karolina: Taigi, pagaliau galiu tave pakalbinti.

Dainius: Pamenu, kai susipažinome buvau 12 klasėje, vaidinau tavo spektaklyje. Tai buvo prieš 10 metų! Mūsų keliai buvo išsiskyrę, aš pasukau į mediciną, vėliau pradėjau domėtis psichologija ir psichoterapija. Vis prašei manęs parašyti tekstą „Kosmetikos DNR“ apie kūno suvokimą. Ilgai spardžiausi, nes trūko laiko, tačiau pažadėjau kada nors tai padaryti.

Alba Karolina: Labai džiaugiuosi, kad laikaisi savo pažado ir šiandien galime pakalbėti labai svarbia tema...

Dainius: Taip, kalbėsime apie požiūrį į kūną. Nenaudosiu mokslinių straipsnių ar citatų, tiesiog sakysiu tai, ką prisimenu iš studijų ir išdėstysiu savo požiūrį, kuris ir taip yra suformuotas perskaitytų knygų, straipsnių, girdėtų paskaitų bei praktikinio darbo su klientais psichoterapijoje. Kadangi didžioji dalis „Kosmetikos DNR“ auditorijos yra moterys, stengsiuosi akcentuoti iššūkius, su kuriais susiduria būtent dailiosios lyties atstovės.

Alba Karolina: Taigi, kas formuoja požiūrį į moters kūną? Lyg ir niekur mūsų nemokė, bet gerai žinome, kad graži šiuolaikinė mergina privalo turėti dailius ir storus antakius, tankias blakstienas, ilgus plaukus, tobulą odą ir liekną figūrą.

Dainius: Jei prieš 50 metų vieninteliai šaltiniai apie higieną, odos priežiūrą ir kosmetiką buvo tėvai, draugai ir mokykloje įgytos žinios, tai dabar pagrindinis „mokytojas“ yra medija. Įvairūs žurnalai, televizijos laidos, internetiniai portalai, pasitelkę garsenybes, bando nubrėžti standartus, kaip turėtų atrodyti ir elgtis šiuolaikinė mergina ar moteris.

Visa tai prasidėjo nuo Zigmundo Froido sūnėno Edvardo Barnayso, kuris sugalvojo JAV pradėti viešųjų ryšių bei reklamos verslą ir 1919 m. įkūrė kompaniją. Iš savo garsiojo dėdės jis buvo girdėjęs apie minios psichologiją. Bendradarbiavimas su Z. Froidu jam padėjo suprasti, kas labiausiai patinka žmonėms. Naudodamasis šiomis žiniomis jis padėjo tabako industrijai parduoti cigaretes moterims (iki tol moterims rūkyti buvo tabu, o rūkydavo tik laisvo elgesio merginos), buvo prezidento patarėjas ir vykdė daugelį viešųjų ryšių akcijų.

"Būti seksualiai tapo daugelio moterų siekiamybė, nes tokia moteris yra ne tik trokštama, bet ir mylima."

Kaip E. Barnaysas prisidėjo prie požiūrio į kūną (r)evoliucijos? JAV drabužių kompanijos, norėdamos padidinti pardavimus, kreipėsi į jį pagalbos. Tuo metu moterys turėjo drabužių tik kelioms progoms ir naujus pirkdavo retai, nepaisant išaugusios pasiūlos. E. Barnaysas sukūrė viešųjų ryšių kampaniją, į kurią įtraukė tekstilininkus, madų namus, siuvyklas ir mados žurnalus. Jis pradėjo organizuoti madų demonstracijas, skatino drabužių kompanijas reguliariai atnaujinti asortimentą, kvietė moteris būti išskirtinėmis ir puoselėti savitą skonį. Taip išaugo madų pristatymų populiarumas ir atsirado viena labiausiai geidžiamų šiuolaikinių  profesijų - modelis. Greitai viešųjų ryšių kompanijos suprato, kad geriausiai pardavimus didina ne kas kitas, o seksas, tad pradėjo naudoti seksualius modelius, reklamuodami automobilius, drabužius, sporto, buities, maisto ir kitas prekes.

Netrukus įsigalėjo seksualumo kultas, prasidėjo “Playboy” ir kitų erotinių žurnalų era. Atsirado pirmieji pornografiniai filmai, kurie skatino laisvėti ir užsiimti seksu. Prasidėjo seksualinė revoliucija.

Visa tai lėmė, kad moters kūnas buvo pradėtas vertinti pagal klubų ir krūtinės apimtis, veido simetriškumą, odos skaistumą, plaukų ilgumą, spalvą ir pan. Kadangi reklama buvo nukreipta į vyrus, pagrindinius šeimos maitintojus, stipriosios lyties požiūris sukūrė moters grožio standartus. Būti seksualiai tapo daugelio moterų siekiamybė, nes tokia moteris yra ne tik trokštama, bet ir mylima. Net moterų emancipacija nesugebėjo pakeisti iškreipto požiūrio į moters kūną.

Alba Karolina: O kaip yra šiandien? Ar požiūris į moters grožį vis dar yra iškreiptas?

Dainius: Kalbant apie šiuolaikinę mediją, negaliu pasakyti nieko naujo - aplinkui daug nuogumo, daug gražių, bet vienodų merginų ir moterų. Visos stengiasi atitikti medijos kuriamą standartą: liesumas, vienodos apimtys, kurios koreguojamos ir plastinėmis operacijomis, vienodas makiažas ir šukuosenos. Dingo įvairovė, ir nors kartais stengiamasi parodyti, kad moters grožis nėra vien tik išvaizda, reklamose ir gatvėse tampa akivaizdu, kad ir pačios moterys tuo netiki.

Auganti mergaitė, matanti aplink save tokį pavyzdį, greitai supras, ko iš jos tikimasi. Ji norės atitikti vyraujantį grožio idealą. Ji supras, kad tik kūnas ir seksualumas yra pagrindinės savybės, už kurias aplinkiniai ją gerbia.

"Dingo įvairovė, ir nors kartais stengiamasi parodyti, kad moters grožis nėra vien tik išvaizda, reklamose ir gatvėse tampa akivaizdu, kad ir pačios moterys tuo netiki."

Alba Karolina: Tačiau juk yra ir kitokių moterų, skatinančių savitumą...

Dainius: Jos per mažai matomos viešoje erdvėje, o kadangi svarbiausias dalykas šiuo metu (kaip bebūtų gaila) yra pardavimų skatinimas, tai asmenybės nepadeda parduoti (nors išimčių būna). Gražus ir sveikintinas pavyzdys yra projektas „Moterys kalba“.

Tačiau pažiūrėkime, kas dedasi socialiniuose tinkluose. Kai atsirado „Instagram“, lieknumo kultas tik dar labiau suaktyvėjo, nes pačios liekniausios gauna daugiausiai klikų, uždirba daugiau pinigų ir merginoms atrodo, kad norint būti populiaria, reikia turėti „tobulą kūną“. Galiu pasakyti, kad tai nesąmonė. Nei kūno formos, nei populiarumas nėra toks svarbus, kaip asmenybė. Kūno tobulinimas ir nuo pagyrų kylanti savivertė nepadeda tobulinti asmenybės. Dėmesys ir populiarumas neturėtų būti didžiausia šiuolaikinės merginos siekiamybė.

Alba Karolina: Socialiniai tinklai tapo puikiai platforma reklamai, o kaip žinia, daugiausiai pinigų reklamai turi tikrai ne tie, kurie rūpinasi asmenybės tobulinimu.

Dainius: Grožio ir lieknumo kultas yra įrankis kosmetikos pramonei ir kitoms grožio industrijoms užsidirbti pinigų. Tiek daug moterų nori būti gražios bet kokiomis priemonėmis, net jei dėl to reikia pirkti vis naują kosmetiką su kiekvienu sezonu. Nauja jau seniai yra geriau nei kokybiška. Kremai, pudros, akių tušas, lūpdažis ir pan. leidžia pasijusti gražiai, susilaukti komplimentų ir taip gauti dėmesio ir populiarumo.

"Jei vaikams trūks dėmesio namuose, jie bandys ieškoti to dėmesio kitur ir tada jie privalės atitikti kažkokius nustatytus grožio standartus, kad susilauktų pripažinimo."

Alba Karolina: Bet ar galima ką nors pakeisti? Ar yra koks nors būdas „išsilaisvinti“ iš moterims primetamo grožio suvokimo?

Dainius: Vienas veiksnys gali padėti ir tai yra tėvai, dažniausiai mama. Atviras, nuoširdus bendravimas apie įvairias kylančias problemas, besąlygiška meilė, nesusijusi su išvaizda, aiškių ribų nubrėžimas padeda išugdyti savimi pasitikinčią, ramią ir žinančią savo vertę asmenybę. Tėvai turėtų prisiimti atsakomybę už tai, kaip jų vaikai siekia aplinkinių dėmesio, gražindami ir tobulindami savo išorę. Jei vaikams trūks dėmesio namuose, jie bandys ieškoti to dėmesio kitur ir tada jie privalės atitikti kažkokius nustatytus grožio standartus, kad susilauktų pripažinimo.

Alba Karolina: O ką daryti, jei auklėjimui jau per vėlu? Ką daryti, jei esi suaugęs ir kankina nepasitikėjimas savimi, nes savo išvaizda neprimeni manekenės ir neturi pinigų brangiam kremui, kuris žada ne tik tobulą odą, bet ir pasisekimą gyvenime?

Dainius: Problema slypi tame, kad daugelis žmonių net nesusimąsto apie tai, ką jie iš tiesų galvoja apie savo grožį ir kas tą nuomonę lemia. Norisi paskatinti merginas ir moteris, kad jos apsidairytų aplink save ir atsakytų į klausimą: kas daro įtaką mano požiūriui į kūną ir ar esu tuo patenkina? Pastebėjimas jau yra pusė kelio. Psichoterapijoje turime tokį terminą „autentiška asmenybė“. Autentiškais galima vadinti tuos žmones, kurie nesiekia kam nors įtikti, atranda, kad jie yra tokie, kokie yra ir kad tokiais būti yra pakankamai gerai. Jie priima savo netobulumą, nes tai yra pats tikriausias tobulumas. Būti netobulu žmogumi yra normalu bei gražu. Toks žmogus supranta, jog asmenybę sudaro ne vien kūnas ir dažnai net ne kūnas, o kitos savybės, kaip charakteris, dvasingumas, moralinės nuostatos ir požiūris į pasaulį. Norėtųsi, kad ir „Kosmetikos DNR“ daugiau diskutuotų apie žmogaus vertybes ir disonansą tarp išorės ir vidaus: graži išorė nebūtinai reiškia gražų vidų.

"Norisi paskatinti merginas ir moteris, kad jos apsidairytų aplink save ir atsakytų į klausimą: kas daro įtaką mano požiūriui į kūną ir ar esu tuo patenkina?"