Trečiajame "Grožio enciklopedijos" įraše pakalbėsime apie triukus... ne tuos, kur magas iš skrybėlės ištraukia baltą triušį, bet tuos, kuriuos kuria ir naudoja kosmetikos gamintojai.

Kosmetikos gamintojų teiginiai yra pasiekę absurdo ribą. Kremas nuo raukšlių , kuris kovoja su „pasikeitusiu veido kontūru“, naktinis kremas, kuriuo pasitepusi moteris atrodys „tarsi būtų miegojusi 2 valandom ilgiau“, serumas, po kurio naudojimo 82 proc. moterų tvirtino, kad jų „epidermio sluoksnis pastorėjo“, o kremas nuo celiulito „atkuria dailią figūrą“. Tai tik vieno labai populiaraus kosmetikos gamintojo teiginiai, kurie priverčia spėlioti: kodėl žmonės vis dar turi tiek odos problemų, jei gali įsigyti tokios veiksmingos kosmetikos? Šiandien kosmetikos pirkėjai nebegali pasirinkti tinkamos priemonės, pasikliaudami reklama ir užrašais ant pakuočių, nes teiginiai yra neteisingi, nepagrįsti arba klaidinantys (1). Taigi, kviečiame kitomis akimis pažiūrėti į dažniausiai kosmetikos produktams naudojamus reklaminius užrašus ir išsiaiškinti, ką jie iš tiesų reiškia. Taip pat sužinosite daugiau kosmetikos gamintojų triukų, skirtų privilioti pirkėjus. 

„Dermatologų patvirtina“

Ant vieno didžiausių lietuviškos kosmetikos gamintojų indelių puikuojasi užrašai „patvirtinta dermatologų“. Šio teiginio ir jo variacijų reikšmė visiškai paprasta – priemonė yra patvirtinta naudojimui ant odos (kaip duona skirta valgymui, o automobilis važiavimui). Jei būtų kitaip, tokios priemonės paprasčiausiai nebūtų galima pardavinėti - be išimties visa kosmetika yra patvirtinta dermatologų. Kam kosmetikos gamintojams kartoti šį savaime suprantamą faktą? Paprastam pirkėjui šis užrašas reiškia kur kas daugiau. Nepriklausoma Didžiosios Britanijos vartotojų organizaciją „Which?“ 1000 žmonių klausė, ką, jų nuomone, reiškia užrašas „dermatologų patvirtina“? 13 proc. nuomone, užrašas reiškia, kad „priemonė švelni odai“. 22 proc. manė, kad toks produktas „nesukelia alergijų“. Europos Komisijos gairėse dėl teiginių, naudojamų kosmetikos produktams, numatoma, kad teiginys „dermatologiškai patikrinta“ reiškia nieko daugiau, tik paprastą faktą, jog: „produktas buvo išbandytas su žmonėmis stebint dermatologui.“

„Kliniškai patvirtina“

Dar vienas dažnai sutinkamas užrašas ant kosmetikos priemonių pakuočių „kliniškai patvirtina“ arba „kliniškai patikrinta“. Teiginys gali skambėti labai rimtai, bet jo reikšmė paprasta: nurodoma, kokiomis aplinkybėmis buvo tikrinamas produktas. „Kliniškai patikrintas“ produktas buvo „bandomas su žmonėmis stebint kvalifikuotam medicininiam ar moksliniam personalui (3)“. Tai nereiškia, kad buvo patvirtintas ar įrodytas priemonės veiksmingumas.

„Hipoalergeniškas“

Kiekvieną kartą pamačius užrašus „hipoalergeniškas“, „skirta jautriai odai“ ar „tinka alergiškiems žmonėms“ reiktų atsiminti paprastą faktą – tokiais teiginiais gamintojai bando išskirti savo gaminius nuo konkurentų ir atkreipti pirkėjų dėmesį. Šis teiginys yra klaidinantis ir gali sukelti rimtų pasekmių alergiškiems žmonėms, nes ne visada tokie ir panašūs užrašai yra naudojami pagrįstai (4). Europos Sąjungos Kosmetikos direktyva reikalauja, kad visi kosmetikos produktai būtų saugūs naudoti, bet joje taip pat sutinkama, kad bet kuris parduodamas produktas gali sukelti neigiamą odos reakciją ir alergiją. Kiekvieno žmogaus reakcija į kosmetikos ingredientus yra individuali, todėl alergiją gali sukelti viskas, net vanduo. Tad teiginio„hipoalergeniškas“ neįmanoma reguliuoti ir jo naudojimas yra paliktas kiekvieno gamintojo atsakomybei. Nors Europos Komisija yra svarsčiusi galimybę drausti šį teiginį, bet susilaikė ir sudarė trumpą gairių sąrašą, kokį produktą galima vadinti „hipoalergenišku“:

• produktas turi būti sukurtas taip,  kad mažintų alergijos riziką ir gamintojas privalo turėti įrodymų apie tokį poveikį;
• priemonėje negali būti gerai žinomų alergenų, pavyzdžiui, oksidacinių plaukų dažų;
• teiginys negarantuoja, kad priemonė nesukels alergijos (5).

Toli ieškoti nereikia, „Kosmetikos DNR“ puslapyje yra ne vienas pavyzdys, kai alergiškai odai skirtoje priemonėje yra gerai žinomų potencialių alergenų: nuo UV filtrų, konservantų iki kvapiklių. Kadangi naudojimasis žodžiu „hipoalergeniškas“ yra paliktas gamintojų atsakomybei, jie vadovaujasi savo vidine politika, kuri paremta paprasčiausia rinkodara. Tik pats pirkėjas gali apsisaugoti nuo alergenų kosmetikoje, atidžiai tikrindamas produktų  sudėtis ir ieškodamas, kurie konkrečiai ingredientai jį alergizuoja.

„Kliniškai/moksliškai įrodyta“

Toks teiginys kosmetikos priemonių aprašymuose tikriausiai sukelia didžiausią pasitikėjimą. „Per 28 dienų tyrimą su 25 moterimis, 96 proc. pastebėjo, kad oda tapo švelnesnė, 88  proc. – elastingesnė, 88 proc. – tvirtesnė.“  Toks sakinys puikuojasi ant vieno kūnui skirto kremo, kurį galima įsigyti Lietuvoje. Gamintojas tikrai nemeluoja, jis atliko tyrimą, bet ar jis yra patikimas? Joks kosmetikos gamintojas ant savo pakuotės nerašytų, kad tyrimai įrodė, jog priemonė yra neveiksminga. Visi reklamose pasirodantys tyrimai rodo išskirtinai tik priemonės veiksmingumą. Pavyzdžiui, vieno anticeliulitinio kremo aprašyme teigiama, kad „veiksmingumas įrodytas klinikiniais tyrimais, 89 proc. naudojusių rezultatą pastebėjo po 2 savaičių“. Jei galima įsigyti tokių „veiksmingų“ kremų, kodėl moterys vis dar negali įveikti celiulito?

Europos Sąjungos šalių kosmetikos gamintojai privalo įrodyti savo teiginius apie priemonės poveikį klinikiniais tyrimais. Tai numato 2009 metais priimto Kosmetikos reglamento nuostatos, kurios buvo sukurtos siekiant saugoti pirkėjus nuo nepagrįstų teiginių kosmetikos reklamose. Anksčiau panašų bandymą suvaldyti nepagrįstus kosmetikos gamintojų teiginius bandė Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos reklamos reguliavimo organizacijos. Pastangos buvo nesėkmingos, nes greitai tyrimai, turintys įrodyti teiginių pagrįstumą, tapo pelninga industrija, leidžiančia abejotiną informaciją pirkėjams pateikti kaip moksliškai pagrįstą. Atsirado palankių tyrimų paklausa ir iš karto buvo sukurta pasiūla. Kadangi reglamentas numatė, kad teiginius reikia įrodyti, bet nenustatė standartų, koks teiginys yra pagrįstas, kosmetikos gamintojai savaip interpretuoja reikalavimus. 2016 metais turėtų pasirodyti bendri kriterijai, kokie turi būti teiginių įrodymai, o iki tol mus ir toliau atakuos klaidinanti reklama (6).

Kosmetikos gamintojams reikia ne bet kokių tyrimų, o būtent tokių, kurie įrodytų jų teiginius. Taigi laboratorijos atlieka tyrimus taip, kad patenkintų kliento norus, o paprastas pirkėjas ir vėl lieka apgautas. Kaip atlikti tyrimą, kad jis pagrįstų teiginį, jog 89 proc. savanorių, naudojusių kremą nuo celiulito, rezultatą pastebėjo jau po 2 savaičių? Švari oda, kuriai nenaudojamos jokios priemonės, beveik visada atrodys šiek tiek prasčiau nei panaudojus kremą. Drėkikliai ir minkštikliai suteikia odai sveiko spindėjimo, silikonai užpildo nelygumus ir oda atrodo lygesnė, sudėtyse taip pat būna pigmentų, kurie šviesina odą ir atspindi šviesą, taip suteikdami dekoratyvinį gražesnės odos efektą. Tokiu būdu lyginamas ir drėkinamųjų kremų ar priemonių nuo raukšlių veiksmingumas. Švari, kartais sausinančiu alkoholiu nuvaloma oda, lyginama su oda, kuri yra padengta priemone, klausiama savanorių nuomonės. Labai svarbu - rezultatai beveik visada pagrįsti savanorių nuomone, labai retai yra naudojamasi moksliniais metodais, pavyzdžiui, matuojama odos drėgmė.  Natūralu, savanoriams skirtumas būna akivaizdžiai matomas. Jį atspindi ir nuotraukos „prieš“ ir „po“, kurioms dar pasitelkiamas apšvietimas, nuotraukų redagavimo programos, makiažas ir pan.  Pasakysite, kad tokie tyrimai nėra rimti ir būsite teisūs. Tačiau prie produkto pateikiami skaičiai, nuotraukos ir moksliniai terminai atrodo patikimai. Tai – pseudomokslas, kuris paviršutiniškai atitinka reikalavimus, bet neatitinka akademinių mokslo kriterijų (7). Tokie užsakomieji tyrimai nėra spausdinami moksliniuose leidiniuose, jie kritikuojami ir nevertinami nepriklausomų mokslininkų, bet jie sėkmingai naudojami reklamoje. Specialistai perspėja, kad tokia tendencija neigiamai paveiks žmonių pasitikėjimą mokslu.

Kartais jokie tyrimai net nėra užsakomi ir gamintojai tiesiog remiamasi jau esančiomis studijomis. Užtenka vieno tyrimo, kad priemonės aprašymas skambėtų įtikinančiai, tačiau profesionalai žino, jog vienas tyrimas dar nėra įrodymas. Tyrimu gali būti laikomas ir nedidelis eksperimentas su keliais savanoriais, bet tyrimas taip pat gali būti dešimčių metų stebėjimo, fiksavimo ir analizavimo rezultatas. Pirmasis gali iškelti teoriją, bet niekada netaps įrodymu, tačiau kosmetikos gamintojai gali remtis tokio tyrimo rezultatais, tiesiog norėdami įrodyti savo teiginių teisingumą. Taip pat dažnai remiamasi tyrimais, kurie buvo atlikti su medžiagomis, skirtomis vidiniam vartojimui, bet nebuvo išbandytas ilgalaikis poveikis odai. 

(Ne)nuginčijami faktai

Dažnai gamintojams nereikia net vadovautis tyrimais, užtenka tik reklaminiais šūkiais paversti teorinę informaciją. Pavyzdžiui, kalbėdami apie amino rūgštis, jie teigia „šis molekulinis junginys yra fundamentaliai svarbus kolageno formavimuisi.“ Tai tiesa, tokio teiginio nereikia įrodyti, bet tai nereiškia, kad kremas, kuriame yra amino rūgščių skatins kolageno gamybą. „Stresas, nuovargis ir nesubalansuota mityba neigiamai veikia odą ir skatina raukšlių atsiradimą“, - rašoma Lietuvoje parduodamo kremo reklamoje. Nors teiginys teisingas, jis nesuteikia mums jokios informacijos apie produktą ir juo labiau neįrodo, kad kremas kovos su netinkamo gyvenimo būdo pasekmėmis.

Stebuklingieji ingredientai

„Natūraliai gaunamas iš buko medienos, „Pro-Xylane“ patenka į ekstra-ląstelinę matricą ir gerina odos struktūrą“ – sakinys iš vieno kosmetikos gamintojo puslapio. Jei ir vėl matote moksliškai atrodančią informaciją apie naują ir veiksmingą ingredientą, paieškokite informacijos, kokie tyrimai buvo su juo atlikti. Jei visa informacija tėra iš patento turėtojo „stovyklos“ arba ingredientą savo priemonėse naudojančio kosmetikos gamintojo – to per mažai. Internetinėje mokslinėje bibliotekoje „PubMed“ galima rasti daugiau nei 23 milijonų tyrimų aprašymų, citatų, mokslinių žurnalų ir knygų, iš jų 3,8 milijonų (9) – pilni tekstai pasiekiami nemokamai visiems interneto naudotojams. Skaityti sudėtingų tyrimų nėra būtina, bet pateikiami rezultatai iš karto leidžia pamatyti, ar ingredientas ir jo poveikis yra ištirtas.  Pavyzdžiui, apie „Pro-Xylane“ tėra vienas tyrimas, kai apie kitus kosmetikos ingredientus galima rasti dešimtis ar šimtus tyrimų.

Moterys baltais drabužiais

Dar vienas būdas įtikinti pirkėjus, kad kosmetika yra veiksminga, tai - bandymas prilyginti kosmetikos parduotuves vaistinėms ir konsultantes aprengti baltais chalatais. Iš patirties galiu pasakyti, kad tik nedaugelis merginų ir moterų „baltais drabužiais“ supranta priemonių sudėtis, moka elementarius dermatologijos pagrindus ir gali duoti iš tiesų gerą patarimą, ką įsigyti. Gaila, bet dauguma remiasi tais pačiais klaidinančiais užrašais ant pakuočių, kuriuos mato ir kiekvienas pirkėjas. Tačiau net jei pavyks sutikti tikrai šaunią ir savo darbą išmanančią konsultantę baltu chalatu, nepamirškite, kad ji ne jūsų grožiu ir sveikata besirūpinanti gydytoja, o tik pardavėja, kurios tikslas jums ką nors įsiūlyti. Kaip atpažinti, kad jums bandoma įsiūlyti prekę, o ne nuoširdžiai padėti? Pardavėjai naudoja kelis universalius ir veiksmingus metodus, kurių pagrindinis tikslas yra sukelti moterims nepasitikėjimą savimi. Jie teigia, kad priemonė yra mėgiama kitų pirkėjų; tvirtina, kad produktą naudoja patys; pastebi pirkėjo odos trūkumus; klausia, kokias priemones naudojate ir pastarąsias kritikuoja, siūlo kitas; bando įtikinti, kad jūsų naudojamos priemonės jums kenkia.

Dermatologinė kosmetika

Dermatologinė kosmetika ne tik parduodama vaistinėse, bet ir jų išvaizdą vienija baltos spalvos indeliai, primenantys vaistų pakuotes. Būtent toks ir yra kosmetikos gamintojų tikslas – sukurti pirkėjams asociaciją, kad vaistinėse prekiaujama kosmetika savo poveikiu prilygsta vaistams. Tiesa ta, kad terminas „dermatologinė kosmetika“ nėra apibrėžtas Europos Sąjungos Kosmetikos direktyvoje ir visa kosmetika, kuria prekiaujama vaistinėse yra tiesiog kosmetika, nesiskirianti nuo parduodamų paprastose parduotuvėse. Sudėties, veiksmingumo, saugumo ir kokybės kontrolė yra tokia pati, ar lygintume kremą pirktą „Droge“ ar vaistinėje.

Tiesa, dematologinėje kosmetikoje dažniau parenkami ingredientai, kurie naudojami medikamentams, bet jų koncentracijos yra žymiai mažesnės, o tai reiškia ir tokio poveikio, kokį gali pasiūlyti vaistai, negalima tikėtis. Taip pat reiktų paminėti, kad dermatologinės kosmetikos gamintojai gali pasigirti novatoriškais ir šauniais produktais, kurie diktuoja madas visos kosmetikos industrijoje. Visgi tie patys gamintojai savo didelėje pasiūloje turi ir prastų produktų, tad vien tik dermatologinis vardas negarantuoja, kad įsigysite tikrai kokybišką kosmetikos priemonę.Taip pat galima pastebėti, kad dermatologiniai gamintojai vis dažniau pasiduoda „mados vėjams“ ir puola gaminti, pavyzdžiui, BB kremus. Tačiau jų produktai labai retai pasižymi tokiomis geromis dekoratyvinėmis savybėmis, kaip ilgą patirtį turinčių makiažo gamintojų produktai.

Natūralumas kosmetikoje

Tikriausiai daugiausiai laiškų ir komentarų su pastabomis iš skaitytojų sulaukiame iš natūralios kosmetikos gerbėjų. Nors juos visus būtų galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų, bet jie įsimintini, nes rodo, kaip smarkiai pirkėjai yra susipainioje natūralios kosmetikos rinkoje. Trumpai būtų galima apibendrinti jų supratimą keliais teiginiais: „viskas, kas natūralu yra sveika ir naudinga odai“, „viskas, kas yra gaunama iš augalų yra natūralu“. Nieko keisto, juk būtent taip natūralios kosmetikos gamintojai reklamuoja savo produktus. Būtų tikrai puiku, jei šiems teiginiams galėtume pritarti – nereiktų jokios kitos kosmetikos, visi naudojantys hidrolatus, aliejus ar augalinės kilmės ingredientų kremus būtų gražūs ir jaunatviški. Tačiau tikrovė yra gerokai kitokia. Dar 2000-aisiais moksliniame žurnale „British Journal of Dermatology“ pasirodė straipsnis, kuriame natūralios kosmetikos augantis populiarumas buvo siejamas su išsaugusiais kontaktinio dermatito atvejais. Mokslininkai atliko bandymą su žmonėmis, kurie naudojo įvairius augalinius aliejus ir ekstraktus, tarp jų arbatmedžio, levandų, rožių, pelargonijų, jazminų ir sandalmedžio aliejus.  59 proc. tyrime dalyvavusių savanorių bent vienas iš aliejų sukėlė dermatitą. Tai nereiškia, kad augalinių aliejų negalima naudoti, bet būtina žinoti ne tik apie jų naudą, bet galimą pavojų. Reiktų nepamiršti, kad kosmetikoje nėra kraštutinimų ir viskas, turi dvi pusės, taip pat ir natūrali kosmetika.

Nors gerai žinome, kad gamtoje gausu nuodingų augalų, visa tai netikėtai pamirštame, kai kalbame apie natūralią kosmetiką. Rinkdami grybus skiriame valgomus nuo nevalgomų, bet tepdami iš augalų išgautus ekstraktus ar aliejus pamirštame, kad ne viskas, kas yra iš gamtos, yra naudinga mūsų odai. JAV maisto ir vaistų administracijos puslapyje rašoma: „Ingredientų kilmė nenusako jų saugumo. Pavyzdžiui, yra žinoma daugybė augalų, kurie nepaisant ekologiško auginimo, sudėtyje turi toksiškų ar alergiją galinčių sukelti medžiagų (10)“. Šalia pateikiama nuoroda į „Pavojingų augalų duomenų bazę“, kurioje 20 tyrimų apie neigiamą levandų ekstrakto ir aliejaus poveikį odai, nors tai dažnas natūralių kosmetikos produktų ingredientas. Svarbu paanalizuoti ir „natūralumo“ sąvoką. Mes norime tikėti, kad iš augalo išgautas ekstraktas taip pat yra natūralus. Tačiau augalų surinkimas, valymas, ekstraktų išgavimas, jų stabilizavimo ir konservavimo procesai nėra tokie natūralūs, kaip norėtume tikėtis. Iš esmės gaunami ingredientai niekuo nesiskiria nuo sintetinių, išskyrus savo kilme. Tačiau daug svarbiau nei kilmė yra poveikis, o natūralūs ingredientai gali būti ne mažiau naudingi ar pavojingi nei sintetiniai. Europos Komisijos mokslinis komitetas pranešime apie „Kvepalų alergijas“ teigia, kad natūralios kosmetikos ingredientuose gali būti didesnės alergenų koncentracijos, nes sunku nustatyti, koks jų kiekis yra naudojamuose augaluose (11). Mažai kalbama apie svarbų faktą: priklausomai nuo auginimo sąlygų bei paruošimo būdų, augalinės kilmės ingredientai pasižymi skirtingais medžiagų kiekiais, kurie kiekvienu atveju nėra nustatinėjami. Rinkdami informaciją apie ingredientus „Kosmetikos DNR“ duomenų bazėje, stengiamės parodyti, kad kiekvienas ingredientas gali turėti savo privalumų ir trūkumų, o sudėtingi cheminiai pavadinimai, mums paprasčiausiai kelia baimę, nes jų nežinome. Juk įsivaizuoti, kas gali slėptis už kaprilo/kaprio trigliceridų yra daug sunkiau nei įsivaizduoti abrikosų kauliukų aliejų, tačiau abu ingredientai cheminiu požiūriu yra tos pačios riebalinės rūgštys.

Istorijos

Visi mėgsta geras istorijas, o tokias mėgsta ir kosmetikos industrija, nes geras pasakojimas vidutinišką priemonę leidžia parduoti kur kas brangiau nei ji to verta. JAV kosmetikos gamintojas „La Mer“ didžiuojasi kaip tik tokiu produktu – drėkinančių kremu „Créme De La Mer“, kurio 30 ml kainuoja 155 eurus. Gamintojai pasakoja, kad „stebuklinga“ priemonės formulė buvo atrasta  NASA mokslininko Dr. Maxo Hubero. Kosmoso fizikas sunkiai nudegė per raketos degalų bandymus. Sprogimas smarkiai sužalojo Dr. M. Huberto veidą ir rankas, tad jis užsibrėžė sukurti produktą, kuris padėtų gydyti pažeistą odą ir išvengti gilių randų. Per 12 metų mokslininkas atliko per tūkstantį eksperimentų, kol sukūrė „tobulą biofermentacijos meną“, leidusį sujungti jūros dumblių, vitaminų, mineralų poveikį. Dr. M. Hubertui mirus, „Estée Lauder“, kuriai priklauso „La Mer“, nusipirko formulę ir išpopuliarino jį, kaip išskirtinį produktą. Kremo formulė buvo sukurta 7-ajame dešimtmetyje, tad nieko keisto, kad naudojami ingredientai ir jų deriniai šiandien nebeatrodo išskirtiniai. Jūros dumblius, vitaminus ir mineralus šiandien naudoja daugelis gamintojų, siūlančių priemones už kur kas prieinamesnę kainą. Tačiau „Créme De La Mer“ vis dar yra perkamas dėl kremą gaubiančios istorijos, nes pirkėjų fantazijai daugiau reiškia ne naudojami ingredientai, o faktas, kad kremas buvo sukurtas NASA mokslininko. Iš tiesų, „Estée Lauder“ buvo reikalinga visai ne formulė (gausios kosmetikos kūrėjų pajėgos yra sukūrusios ne vieną panašų produktų šiam ženklui), kompanija iš Dr. M. Huberto šeimos pirko būtent istoriją ir ši investicija dar ir šiandien yra pelninga.

Kaina

Kuo geresnis produktas – tuo jis brangesnis. Prabangūs kosmetikos ženklai investuoja dideles pinigų sumas, kad pirkėjai tuo tikėtų. Šiuo metu brangiausias pasaulyje kremas yra „La Prairie“ drėkiklis veidui su platina „Cellular Cream Platinum Rare“. Lietuvoje 50 ml indelį galima įsigyti už 680 eurų. Priemonės pagrindiniai ingredientai yra įprasti drėkinamiesiems kremams, visi jie yra naudojami priemonėms, kurių kaina nesiekia ir 20 eurų. Iškyrus, žinoma, platinos miltelius. Nėra jokių tyrimų, kad platina turėtų naudos odai, o juo labiau saugotų nuo raukšlių. Priešingai tyrimas parodė, kad platinos kompleksai, naudojami išoriškai, pasižymi citoksinėmis savybėmis (12).Tačiau pirkėjoms svarbiausia, kad tai brangus ir retas metalas, keliantis prabangos ir grožio asociacijas. Net ir labai norint, nebūtų galima pasakyti, kad brangiausias pasaulyje kremas yra geriausias: priemonė kemša poras, sudėtyje yra alkoholio, gausu dirginančių medžiagų, naudojami nesaugūs konservantai, o atsukamas indelis leidžia nestabiliems antioksidantams reaguoti su deguonimi ir šviesa, tad pastarieji praranda savo veiksmingumą. Tai tik vienas pavyzdys iš daugybės, kad kaina nėra kosmetikos kokybės rodiklis.

Kosmetika pagal amžiaus grupes

Prieš renkantis kremą pagal amžiaus grupę visada paklauskite savęs: „Kaip amžius įtakojo mano odos tipą?“ Odos tipas, būklė ir pirkėjo lūkesčiai apibrėžia, kokį produktą rinktis, bet ne amžiaus grupė. Jei skirsite kelias minutes ir peržvelgsite kosmetikos priemonių sudėtis: vaikams, paaugliams, jaunoms, vidutinio ir brandaus amžiaus moterims bei vyrams skirtus produktus, pamatysite labai paprastą dalyką – visose priemonėse naudojami vienodi kosmetikos ingredientai. Pavyzdžiui, alkoholis kaip pagrindinis tirpiklis yra naudojamas visoms aukščiau išvardintoms amžiaus grupėms skirtose priemonėse (taip, ir vaikams). Tam tikri specifiniai ingredientai yra naudojami ne pagal amžiaus grupes, o pagal odos būklę, pavyzdžiui, vitaminą A galima dažniau rasti jaunatvišių spuogų kankinamai odai arba brandžiai, siekiančiai sumažinti raukšlelių, pigmentinių dėmių ryškumą. Tačiau odos būklė, o ne amžius, apibrėžia rekomendacijas, kada tokią priemonę naudoti. Juk spuogų gali turėti ir vyresnio amžiaus moterys, o pigmentinės dėmės gali atsirasti dar paauglystėje. Labai dažnai sulaukiame skaitytojų klausimo: „Ar aš ne per jauna naudoti brandžiai odai skirtas priemones? Ar mano oda nepripras? Ar vėliau jos taps neveiksmingomis?“ Pirmiausia reiktų prisiminti paprastą dalyką – dauguma brandžiai odai skirtų priemonių turi tik vieną skirtumą nuo skirtų kitoms amžiaus grupėms, jos turi daugiau minkštiklių. Taip yra todėl, kad dažniausiai (nors tikrai ne visada) brandi oda yra išsausėjusi. Žinoma, kartais gamintojai pasistengia ir į brandžios odos priemones įtraukia įdomesnių ir retesnių ingredientų, įdeda didesnesnes jų koncentracijas, bet nei medžiagos, nei jų kiekiai nėra kažkokie išskirtiniai ir sutinkami įvairioje kosmetikoje.

Kam tada amžiaus grupės yra reikalingos? Tai rinkodaros dalis. Kuo didesnė priemonių įvairovė, tuo daugiau žmonės perka, keičia produktus, eksperimentuoja. Tačiau įvairovė yra sukurta tik mūsų akims, o ne odai: keičiasi pakuotės, užrašai, pažadai, bet sudėtys visų priemonių labai panašios.

Lojalumas

Daugelis pirkėjų mano, kad norėdami gerai pasirūpinti savo oda, jie privalo pirkti vieno gamintojo produktus. Būtent tokį įspūdį stengiasi sukurti gamintojai, kurdami linijas ir serijas, kuriose rekomenduojama produktų seka, kokį prausiklį, toniką, kremą ir serumą naudoti, kad pasiektumėte geriausio rezultato. Tiesa ta, kad lojalumas vienam gamintojui yra naudingas ir pelningas tik jam. “Kosmetikos DNR” apžvalgos rodo, kad kiekvienas gamintojas turi ir gerų, ir prastų produktų, tad geriausia priemones rinktis pagal sudėtis, o ne vardą. Įsivaizduokite, pirkti vieno gamintojo kosmetiką būtų tas pats, kas maisto parduotuvėje rinktis tik vieno gamintojo maisto produktus. Panašiai kaip ir maisto industrijoje, taip ir kosmetikos industrijoje, gamintojai specializuojasi tam tikrose srityse, todėl tik dalis produktų būna tikrai kokybiški, o kita dalis tiesiog skirta užpildyti pasiūlą, nes tai paprasčiausiai pelninga.

Šalis

Gera šalių reputacija dažnai tampa palankios nuomonės apie joje gaminamų kosmetikos produktų priežastimi. Pavyzdžiui, Šveicarija, kuri didžiuojasi viena stipriausių ekonomikų pasaulyje, dažnai yra laikoma kokybės garantu, kalbant apie kosmetiką. Šveicariški produktai visada yra brangesni, bet tai nereiškia, kad jie geresni. Tiesiog vienoje stipriausių pasaulio ekonomikų gaminami produktai yra brangesni: juos brangiau pagaminti, o vidinis pirkėjas už viską moka daugiau. Taip pat klaidingą įspūdį sudaro žiniasklaidoje pasirodantys straipsniai, kad, pavyzdžiui, prancūzių oda yra pati jaunatviškiausia, tad ir kosmetika pati geriausia. Tačiau tokie straipsniai dažniausiai yra netiesioginė reklama ir jais tikėti nevertėtų. Nėra pasaulyje šalies, kurios moterys neturėtų raukšlių ir odos problemų.

Botokso konkurentė

Kosmetikos gamintojai tikrai norėtų, kad jų produktai veiksmingumu galėtų konkuruoti su botokso injekcijomis. Štai vienas produktas reklamuojamas kaip „raukšlių žudikas“, jo aprašyme teigiama, kad kremo poveikis yra „panašus į botoksą“. Tačiau nėra visiškai jokių tyrimų, kurie rodytų, kad kosmetikos rinkoje būtų bent vienas produktas, galintis užpildyti raukšles. Nors mano minimo „Botokso efektą suteikiančio dieninio kremo“ aprašyme teigiama, kad jis sumažina „rūpesčio ir pykčio raukšles“ bei „žąsies kojeles“, tačiau net grynas botulinas, užteptas ant odos, neturėtų odai jokio efekto. Kita vertus, odos užpildų injekcijos yra tokios veiksmingos, kad raukšlės dingsta iš karto po procedūros. Botulinas blokuoja į raumenis siunčiamus nervų signalus ir neleidžia jiems susitraukti, taip išlygindamas raukšles. Kitais žodžiais tariant, sukeliamas dalinis tam tikro raumens paralyžius. Profesionaliai atliekama procedūra yra daroma itin atidžiai, nes siekiama ne tik išlyginti raukšles, bet ir nepakeisti žmogaus veido išvaizdos bei mimikos. Įsivaizduokite, jei būtų tokių kremų, kurie veiktų kaip botulinas – kokio siaubingo poveikio sulauktumėte išsitepę visą veidą! 

(1) - BEUC, the European Consumers’ Organisation, Criteria for Cosmetic Product Claim Substantiation Need to be Better Regulated, http://www.beuc.org/publications/2011-00007-01-e.pdf

(2) - Guidelines to Commission Regulation (EU) No 655/2013 laying down common criteria for the justification of claims used in relation to cosmetic products, versijon July 2013

(3) - Ten pat.

(4) - Science and Technology Committee, Allergy, Volume I: Report, 6^th , Report of Session 2006-07, 63

(5) - http://ec.europa.eu/transparency/regexpert/index.cfm?do=groupDetail.groupDetailDoc&id=11363&no=1

(6) - BEUC, the European Consumers’ Organisation, Criteria for Cosmetic Product Claim Substantiation Need to be Better Regulated, http://www.beuc.org/publications/2011-00007-01-e.pdf

(7) - Ben Goldacre, Bad Science, Fourth Estate, 2009.

(8) - BEUC, the European Consumers’ Organisation, Criteria for Cosmetic Product Claim Substantiation Need to be Better Regulated, http://www.beuc.org/publications/2011-00007-01-e.pdf

(9) - http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed

(10) - FDA, Cosmetics, Labeling Claims, „Organic“ Cosmetics, http://www.fda.gov/Cosmetics/Labeling/Claims/ucm203078.htm

(11) - European Commission, Health and Consumers Scientific Committees, SCCP,  Perfume Allergies, http://ec.europa.eu/health/scientific_committees/opinions_layman/perfume-allergies/en/l-3/5-exposure-public.htm

(12) - J. Featherstone, P. J. Dykes, R. Marks, The effect of platinum complexes on human skin cells in vivo and in vitro, Skin Pharmacol, 1991;4(3):169-74.