Kas yra niežai?

Niežai – tai parazitinė užkrečiama parazitinė odos liga, kurią sukelia žmogaus niežinė erkė Sarcoptes scabiei hominis, pasireiškianti itin stipriu niežėjimu.Paprastai užsikrečiama glaudžiai kontaktuojant su niežais sergančiu žmogumi. Dažniausiai erkės perduodamos artimoje šeimos aplinkoje, didesniuose kolektyvuose, mokyklose ir darželiuose. Niežai gali būti perduodami ir per erkėmis užkrėstus asmeninius daiktus – patalynę, rankšluosčius, drabužius.

Kaip atpažinti niežus?

Niežai paprastai pasireiškia tam tikrose vietose - ant plaštakų, tarpupirščių, vidinio šlaunų paviršiaus, pažastų duobėse, apie bambą, lytinių organų srityje, pilvo ir sėdmenų odoje. Kūdikiams niežai gali pasireikšti galvos ir padų odoje.

Pats ryškiausias simptomas – stiprus odos niežulys. Jis suintensyvėja nakties metu, kai žmogus atsigula į lovą ir sušyla. Šiltoje aplinkoje erkės tampa aktyvesnės ir intensyviau rausia odoje takelius. Niežulys atsiranda dėl organizmo imuninio atsako į niežinę erkę, jos išskiriamas išmatas ir erkių kiaušinėlius. Odoje būna matomas bėrimas, dažnai tai įvairios pūslelės ir mazgeliai. Labai reikšmingas niežų simptomas – odoje matomi niežinių erkių takai. Jie būna pilkšvos ar rusvos spalvos, kartais iškilę ar net užčiuopiami. Dėl labai stipraus niežulio oda tampa nukasyta, ko pasekoje atsiranda žaizdelės, į kurias gali patekti bakterinė infekcija. Jei niežai negydomi ilgą laiką, gali atsirasti psichologinių problemų.

Kokios niežų priežastys?

Niežus sukelia niežinė erkė Sarcoptes scabiei hominis. Ligos simptomai pasireiškia ne tuoj pat, o po kelių savaičių (paprastai praėjus 8 ar 12 dienų, o kartais ir dar vėliau), todėl ne visada niežai pradedami gydyti laiku. Niežų patelės būna 0,3-0,4 mm ilgio, o patinėliai perpus mažesni. Niežinių erkių patinai gyvena odos paviršiuje, jie apvaisina pateles ir po to gana greitai žūsta. Patekusios ant odos apvaisintos erkių patelės įsisiurbia į epidermį ir ten rausia apie 0,5 cm ilgio niežų takus, kuriuose padeda kiaušinėlius - po 2-3 per dieną. Iš kiaušinėlių per 1 savaitę išsirita lervos, prasigraužia į odos paviršių ir per 2-3 savaites subręsta. Odos paviršiuje gyvenantys patinėliai jas apvaisina ir patelės vėl pradeda rausti takus. Optimali temperatūra niežinėms erkėms gyvuoti – 37 laipsniai. Niežais galima užsikrėsti nuo sergančiojo žmogaus artimo kontakto būdu – šeimoje, kolektyvuose, darbovietėse, pirtyse, sveikinantis, liečiantis, lytinio kontakto metu, taip pat per užkrėstus drabužius, rankšluosčius, patalynę, žaislus, pinigus bei kitus buities daiktus. Niežais sergantis žmogus platina erkes nuo užsikrėtimo momento iki visiško išgijimo, tad net nejaučiantis ligos simptomų žmogus gali platinti niežines erkes. Niežais gali užsikrėsti visi žmonės nepriklausomai nuo amžiaus. Vis dėlto dažniausiai užsikrečia jaunuoliai iki 18 metų.

Ligos eiga

Užsikrėtus niežais ligos požymiai atsiranda po vienos ar dviejų savaičių, kartais dar vėliau. Oda būna išberta  mazgeliais ar pūslelėmis, o nukasius atsiranda šašelių. Gerai įsižiūrėjus, galima pamatyti erkių takus, kurie būna 15 mm ilgio, truputį iškilę virš odos. Odą išberia ant plaštakų, riešų, tarpupirščiuose, apie bambą, lytinius organus, krūtų spenelius, pažastų duobes, ant šlaunų vidinio paviršiaus ir sėdmenų. Vaikams bėrimų būna ant galvos, delnų ir padų. Bėrimų nebūna ant nugaros, krūtinės ir veido. Užsikrėtusius labiausiai vargina intensyvus odos niežėjimas, ypač vakare atsigulus į lovą ir sušilus. Niežėjimą erkės sukelia grauždamos urvelius odoje. Panašiais negalavimais gali skųstis šeimos nariai bei kiti artimai bendravę žmonės. Ligos eiga priklauso nuo žmogaus imuniteto bei asmens higienos įgūdžių. Bėrimų gali būti daug arba mažai, o tiems, kurie dažnai maudosi, bėrimų beveik nematyti.  Susilpnėjusio imuniteto asmenims dažnai pasireiškia dermatitas su pūslelėmis ir šašais. Vyresniems žmonėms gali ir nebūti niežtinčio bėrimo, bet išsausėja oda, atsiranda stori šašai. Ilgai sergant šia liga, intensyvus niežulys sukelia nervinių-psichologinių problemų, atsiliepiančių gyvenimo kokybei.

Niežų gydymas

Vienas pagrindinių tyrimų – odos nuograndų mikroskopija. Odos nuograndose mikroskopu ieškoma erkių, jų kiaušinėlių ir ekskrementų. Niežų erkę galima pamatyti ir dermatoskopu. Kartais gali būti atliekama ir odos biopsija, kurios metu yra paimamas odos gabalėlis ir po to tiriamas mikroskopu. Svarbu niežus atskirti nuo kitų ligų, sukeliančių panašius simptomus (įvairios alergijos). Niežai gydomi gana nesudėtingai, dažniausiai taikomas vietinis gydymas: 5 proc. permetrino tepalu galima teptis 24-48 valandas, 20 proc. benzyl-benzoato tepalas vartojamas 3 dienas, 33 proc. sulfurato tepalas vartojamas 5 dienas. Mažesniems vaikams, kūdikiams ir nėščioms ar krūtimi maitinančioms moterims yra skiriamas niežų gydymas siera. Galimas gydymas ir geriamu preparatu – ivermektinu. Gydantis niežus reikalinga kruopšti drabužių bei buitinių daiktų dezinfekcija. Erkės žūsta 55 laipsnių temperatūroje maždaug per 10 min. Kadangi erkės nekontaktuodamos su žmogumi gali išgyventi vos 4 dienas, galima palikti daiktus savaitei nuošalioje vietoje, kur žmogus neužeina, tuomet erkės žus. Nustačius niežus gydomas ne tik pacientas, bet ir jo šeimos nariai ar kt. artimieji, kurie artimai kontaktuoja su sergančiuoju.

Panašios odos ligos: