Rekomenduojami BLOGo įrašai
-
ODA TURI ATMINTĮ
Ar kada nors susimąstėte, kad mūsų oda turi atmintį? Įsivaizduokite, kad ji gali prisiminti praeities dirgiklius ir ligas. Gali atrodyti keista, bet moksliniai tyrimai rodo, kad oda iš tiesų turi tam tikrą atmintį, kuri gali lemti ligų pasikartojimą ar ilgainiui sukelti rimtus susirgimus. Mūsų oda, didžiausias kūno organas, turi atmintį, teigia mokslininkai. Nors oda neturi nervų ląstelių, atsakingų už sąmoningą atmintį, ji geba „prisiminti“ dirgiklius ir reaguoti į juos. Pavyzdžiui, pakartotinis saulės spindulių poveikis gali sukelti odos ląstelių DNR pažeidimus. Jie kaupiasi odos "atmintyje" ir laikui bėgant gali lemti odos vėžio išsivystymą. Vienas stiprus nudegimas vaikystėje ar paauglystėje padidina tikimybę susirgti melanoma ateityje beveik dvigubai. Pakartotiniai nudegimai dar labiau didina riziką – žmonėms, kurie dažnai patiria saulės nudegimus, rizika susirgti melanoma gali padidėti iki 80 proc. ar daugiau. Tam tikros odos ligos, tokios kaip kontaktinis dermatitas, atsiranda dėl imuninės sistemos atminties apie specifinius alergenus, su kuriais oda buvo anksčiau susidūrusi. Žmonės, sirgę psoriaze ar egzema, turi šių ligų atmintį savo odos ląstelėse. Tai gali paaiškinti, kodėl psoriazė ar egzema linkusios kartotis ir kodėl jos ne visada gali būti suvaldytos gydymu. Imuninės atminties ląstelės, esančios odoje, atlieka svarbų vaidmenį organizmo gebėjime prisiminti infekcijas ir jas įveikti, tačiau šis mechanizmas taip pat gali lemti ligų atsinaujinimą veikiant odos dirgikliams arba net psichologiniam stresui. Mokslininkai aktyviai tyrinėja odos atminties mechanizmus ir ateityje sulauksime daugiau įžvalgų kaip tai atsispindi mūsų odos būklėje. Tiksliau supratus, kaip oda prisimena ligas ir pažeidimus, bus galima sukurti veiksmingesnius gydymo būdus ir išvengti ligų pasikartojimo. Ateityje šie tyrimai gali tapti pagrindu individualizuotam gydymui, užtikrinančiam itin efektyvų ligų valdymą. Šaltinis: The skin has memory: how it works and how to help it forget, British Journal of Dermatology, Volume 189, Issue 6, December 2023, Page e103 -
KĄ MANO KOSMETIKOJE VEIKIA PLASTIKAS?
Poliesteris ne tik suknelėje, o polietilenas ne tik plastikiniame maišelyje. Plastiko galima rasti ir mūsų naudojamos kosmetikos sudėtyje. Ką jis ten veikia? Kokias funkcijas atlieka? Ir svarbiausia - ar jis nekenkia? Pastaruoju metu daug dėmesio skiriama plastiko, o ypač mikroplastiko, poveikiui aplinkai ir sveikatai. Tyrimai rodo, kad plastiko dalelės randamos ne tik vandenynuose, bet ir mūsų organizme – kraujyje, placentoje ir net plaučiuose. Atlikus tyrimus Baltijos jūros regione nustatyta, kad kasmet į nuotekų valymo įrenginius iš namų ūkių atkeliauja apie 130 tonų mikroplastiko. Dėl nepakankamai efektyvių nuotekų valymo įrenginių iki 40 tonų mikroplastiko patenka į Baltijos jūrą. Tyrimuose tarp mikroplastiko šaltinių minimos ir asmens higienos bei kosmetikos priemonės. Kosmetikoje vienas didžiausių mikroplastiko šaltinių slėpėsi įvairiuose šveitikliuose. Mikroplastiko granulės buvo plačiai naudojamos kosmetikoje kaip mechaniniai eksfoliantai. Tačiau jų neirios dalelės lengvai patekdavo į vandens telkinius dėl to daugelis šalių jas uždraudė. Europos Sąjungoje mikroplastiko naudojimas kosmetikoje buvo uždraustas dar 2018 metais. Problema ta, kad nors mikroplastiko granulės jau seniai uždraustos, padaryta žala niekur neišnyko. Mikroplastikas nėra biologiškai skaidomas, todėl anksčiau į aplinką patekusios dalelės tebėra vandenyje, dirvožemyje ir net gyvūnų bei žmonių organizmuose. Atsiranda nuomonių ir diskusijų, kad ne tik granulės, bet ir skystos formos plastikas gali ir toliau prisidėti prie mikroplastiko taršos. Čia sąrašas dažniausiai kosmetikoje sutinkamų medžiagų: Polietilenas (PE) – anksčiau buvo naudojamas kaip šveičiamasis agentas (mikrogranulės), dabar naudojamas sudaryti apsauginę plėvelę arba tirštinti formules. Polipropilenas (PP) – dažnai naudojamas dekoratyvinėje kosmetikoje, pavyzdžiui, akių šešėliuose ar lūpų dažuose, dėl savo tekstūros gerinimo savybių. Polietileno tereftalatas (PET) – naudojamas plėvėms formuoti, dažnai lakuose ar makiažo fiksavimo priemonėse. Poliamidas (PA, nailonas) – naudojamas kaip užpildas arba tekstūros agentas dekoratyvinėje kosmetikoje. Akrilato kopolimerai – suteikia ilgaamžiškumo ir atsparumo drėgmei, naudojami naguose, plaukų priežiūros priemonėse ir makiažo produktuose. Poliesteris – plėvės formuotojas ir tekstūros gerintojas, dažnai naudojamas kremuose, serumuose ir dekoratyvinėje kosmetikoje. Ar aukščiau išvardintos medžiagos saugios? Buvo atlikta pakankamai tyrimų, kurie rodo, kad sintetiniai skysti polimerai dažniausiai yra švelnūs ir nedirginantys odai. Juos naudoti saugu net ir jautriai odai. Kol kas turima mažai duomenų apie jų poveikį sveikatai ar aplinkai. Teoriškai yra galimybė, kad kosmetikoje naudojamos plastiko medžiagos, net ir neturinčios mikrogranulių formos, prisideda prie mikroplastiko taršos. Plastiko junginius esančius kosmetikoje ar higienos priemonėse, mes nuvalome ar nuplauname ir jie patenka į kanalizaciją ir galiausiai į vandens telkinius, prisidėdamos prie bendros mikroplastiko taršos. Dar vienas plastiko kelias į mūsų kosmetiką - mikroplastiku gali būti užteršti kosmetikos ingredientai. Tačiau ekspertai sutinka, kad kol bus surinkta daugiau duomenų ir paskelbta tyrimų, dėmesį reiktų sutelkti į tai, ką tikrai žinome: plastiko naudojimą buityje reiktų mažinti, o panaudojus - būtinai rūšiuoti. Efektyviausias plastiko mažinimas kosmetikoje - mažesnis vartojimas bei pakuočių rūšiavimas. Jei domitės kosmetikos sudėtimi kaip mes ir nuolat ieškote sau bei aplinkai geriausio sprendimo, "Kosmetikos DNR" patarimas būtų toks: kai įmanoma, geriau rinktis ingredientus, kurie yra biologiškai suyrantis, ypač tiems kosmetikos produktams, kurių sunaudojame didelius kiekius, pavyzdžiui kūno prausikliai, šampūnai ir pan. Naudingos informacijos galite rasti čia: Microplastic in the Baltic Sea: A review of distribution processes, sources, analysis methods and regulatory policies Author links open overlay panel Izabela Narloch , Alicja Gackowska , Grażyna Wejnerowski Beyond microbeads: Examining the role of cosmetics in microplastic pollution and spotlighting unanswered questions Author links open overlay panel Anna Kukkola a , Andrew J. Chetwynd b , Stefan Krause a c d , Iseult Lynch a d -
VISAS SĄRAŠAS INGREDIENTŲ, KURIE KEMŠA PORAS
Ar gali kremas kimšti poras? Gali, jei jame naudojami poras kemšantys ingredientai. Čia rasite visą sąrašą ingredientų, kurie kemša poras. Šalia jų yra skaičiuos nuo 1 iki 5. Tai ingrediento retingas pagal kamedogeniškumą. 1 - silpnai kemša poras, 5 - stipriai kemša poras. Apie kosmetikos ingredientus, kurie kemša poras, daugiausiai žinome iš 1979 metais dr. Albert M. Kligman ir dr. William J. Mills atlikto tyrimo. Jie pristatė „comedogenicity test“ metodą, kuris naudojo triušio ausies odą kaip modelį įvertinti kosmetikos ingredientų potencialą kimšti poras. Įvairiomis koncentracijomis jie tepė triušiukų ausytes kosmetikos ingredientais ir stebėjo kaip stipriai šie užkemša poras. Tiesa ta, kad šis metodas buvo plačiai kritikuojamas dėl riboto atitikimo žmogaus odai. Dar vienas jo trūkumas, kad nėra atsižvelgiama, kaip ingredientai kemša poras jau baigtiniame kosmetikos produkte. Daug mokslininkų ir šaltinių apskritai atmeta šį tyrimą, tad dažnai galime sutikti ir nuomonę, kad kosmetikos ingredientai apskritai neturi įtakos porų užsikimšimui ar spuogų susidarymui. Šiuolaikiniai tyrimai jau yra tobulesni ir komedogeniškumas tiriamas naudojant žmogaus odą (pvz., nugaros odą) ir atliekant klinikinius bandymus (pavyzdys). Gaila, bet susistemintų tyrimų nėra, o daug tyrimų ir nėra skelbiama plačiajai visuomenei. Dažnai šiuos tyrimus atlieka kosmetikos gamintojai ir naudoja savo vidiniams tikslams. Nepaisant trūkumų, mes savo svetainėje naudojamės dr. Albert M. Kligman ir dr. William J. Mills sąrašu, kaip vienu ir kriterijų nustatyti, ar kosmetikos produktai tinkami į spuogelius ir inkštirus linkusiai odai. Tiesa, svarbu dar kartą pakartoti, kad tik šiuo reitingu negalima aklai pasikliauti, nes ingrediento komedogeniškumas priklauso nuo jo koncentracijos priemonėje, pačios formulės, produkto tikslo ir naudotojo odos tipo, būklės bei naudojimo būdo. Rašydami apžvalgas stengiamės atsižvelgti kuo daugiau aspektų, bet šis sąrašas išlieka naudingas kaip atspirties taškas. P.S. Mūsų papildytą sarašą galima rasti čia A Acetylated Lanolin 4 Acetylated Lanolin Alcohol 4 Algae 5 Algae Extract 5 Algin 4 Almond Oil 2 Apricot Kernel Oil 2 Arachis Hypogaea Oil 2 Arachis Oil 2 Ascorbyl Palmitate 2 Avocado Oil 3 B Benzoic Acid 2 Beta Carotene 1 Butyl Stearate 3 Butylene Glycol 1 C Calendula Oil 1 Calendula Officinalis Oil 1 Calendula Officinalis Flower Oil 1 Camphor 2 Candelilla Wax 1 Candelilla Cera 1 Capric Acid 2 Caprylic Acid 1 Carboxypropylcellulose 1 Carnauba Wax 1 Carrageenan 5 Carthamnus Tinctorius Oil 2 Ceteareth-20 2 Cetearyl Alcohol 2 Cetyl Alcohol 2 Cetyl Ester NF 1 Chondrus Crispus Extract 5 Chondrus Crispus Powder 5 Cocoa Butter 4 Coconut Butter 4 Coconut Oil 4 Cocos Nucifera Oil 4 Colloidal Sulfur 3 Corn Oil 3 Cotton Seed Oil 3 D D&C Red #3 3 D&C Red #4 2 D&C Red #6 1 D&C Red #7 1 D&C Red #9 1 D&C Red#17 3 D&C Red #19 2 D&C Red #21 2 D&C Red #27 2 D&C Red #30 3 D&C Red #33 1 D&C Red #36 3 D&C Red #40 2 Decyl Oleate 3 Dimethicone 1 Dioctyl Succinate3 E Evening Primrose Oil 2 Extract of Algae 5 Extract of Laminaria 5 Euphorbia Cerifera Wax 1 Euphorbia Wax 1 Ethylhexyl palmitate 4 G Glyceryl Stearate NSE 1 Glyceryl Stearate SE 3 Glycine Soja Oil 3 Gossypium Herbaceum Seed Oil 3 Golden Seaweed Marine Extract 5 I Isodecyl Oleate 3 Isocetyl Alcohol 4 Isocetyl Stearate 5 Isopropyl Isostearate 5 Isopropyl Linolate 4 Isostearyl Neopentanoate 3 Isopropyl Myristate 5 Isopropyl Palmitate 4 H Hydrogenated Vegetable Oil 3 J Jojoba Oil 2 K Kelp 5 Kelp Extract 5 L Laminaria Extract 5 Laminaria Digitata Extract 5 Lanolin Alcohol 2 Lanolin Oil 1 Lanolin Wax 1 Laureth-23 3 Laureth-4 5 Lauric Acid 4 Lithiumm Stearate 1 M Magnesium Stearate 1 Myristic Acid 3 Myristyl Alcohol 2 Myristyl Lactate 4 Myristyl Myristate 5 O Octyl Palmitate 4 Octyl Stearate 5 Oenothera Biennis Oil 2 Oleth-3 5 Oleth-5 3 Oleth-10 2 Oleth-20 1 Oleth-3 phosphate 2 Olea Europaea Oil 2 Olea Europaea Fruit Oil 2 Oleyl alcohol 4 Olive Oil 2 P Palmitic Acid 2 Peanut Oil 2 PEG-100 Distearate 2 PEG-150 Distearate 2 PEG-16 Lanolin 4 PEG-75 Lanolin 3 PEG 20 Stearate 1 PEG-100 Stearate 1 PEG-16 Lanolin 4 PEG-8 Castor Oil 1 PEG-8 Stearate 3 PEG-400 1 Persea Gratissima Oil 3 Polyethylene Glycol 1 Polyglyceryl-3-diisostearate 4 Ppg-5-Ceteth-10 Phosphate 4 Ppg-2 Myristyl Ether Propionate 3 Propylene Glycol Monostearate 4 Prunus Amygdalus Dulcis Oil 2 Prunus Armeniaca Kernel Oil 2 Prunus Armeniaca Oil 2 R Red Algea 5 Red Algae Extract 5 Retinol 2 S Safflower Oil 3 Sandalwood Seed Oil 2 Sea Algae Extract 5 Seaweed Extract 5 Sesame Oil 3 Sesamum Indicum Oil 3 Simethicone 1 Simmondsia Chinensis Oil 2 Simmondsia Chinensis Seed Oil 2 Sodium Chloride 5 Sodium Laureth Sulfate 3 Sodium Lauryl Sulfate 5 Soybean Oil 3 Sorbitan Isostearate 1 Sorbitan Laurate 1 Sorbitan Oleate 3 Squalene 1 Steareth-2 2 Steareth-10 4 Steareth-20 2 Stearic Acid 2 Stearyl Alcohol 2 Sulfated Castor Oil 3 Sulfated Jojoba Oil 3 Stearyl Heptanoate 4 T Talc 1 Theobroma Cacao Butter 4 Theobroma Cacao Seed Butter 4 Theobroma Cacao Oil 4 Tocopherol 2 Tocopgherol Acetate 2 Triticum Vulgare Oil 5 Triticum Vulgare Germ Oil 5 V Vitamin E 2 Vitamin A 2 W Wheat Germ Oil 5 Wheat Germ Glycerides 3 Z Zea Mays Oil 3 Zinc Oxide 1