​​​​​​Kas yra pleiskanos?

Pleiskanos – tai atsiskiriančios raginio odos sluoksnio ląstelių grupelės. Įprastai odos ląstelės atsinaujina maždaug per mėnesį, palaipsniui ir nepastebimai. Dėl ligų ar kitų priežasčių kelis kartus pagreitėjus šiam procesui, negyvos raginio odos sluoksnio ląstelės pradeda atsiskirti nuo odos paviršiaus. Šias atplaišas, atsiskiriančias nuo odos jai sluoksniuojantis ir vadiname pleiskanomis. Pleiskanomis gali būti ne tik galvoje, jų gali atsirasti antakių, ausų, barzdos srityje, plaukuotoje krūtinės dalyje. 

Kaip atpažinti pleiskanas?

Pleiskanota galva atrodo tarsi apiberta stambiais miltais. Pleiskanos gali būti kelių tipų - vienos smulkios, balkšvos, kitos -  stambesnės, gelsvos. Pleiskanos gali susidaryti smilkinių srityje, prie kaktos, pakaušyje. Gali būti sausos, smulkios pleiskanos ar didelės, riebios pleiskanos lydimos galvos odos paraudimo. Atsiranda šašai, niežulys. Plaukai tampa ploni, neblizgūs, riebaluoti, sulipę, gali padidėti plaukų slinkimas.

Pleiskanų priežastys

Jeigu odoje gyvenantis grybelis Pityrosporum ovale ima sparčiau daugintis, odos mikrofloros pusiausvyra sutrinka ir ląstelės, kurios paprastai atsinaujina per 3 savaites, tai padaro daug greičiau, apytiksliai net per 10 dienų. Šis grybelis sparčiai plinta, erzina odą, kuri reaguoja greitesniu ląstelių atsinaujinimu. Žuvusios ląstelės nespėja pasišalinti ir kaupiasi ant odos, sudarydamos pleiskanas. Pleiskanojimo priežasčių gali būti daug - hormonų pusiausvyros sutrikimai, stresas, nuovargis, įvairios ligos, B grupės vitaminų ar cinko stoka, oro tarša, netinkama plaukų priežiūra - pleiskanojimą skatina dažnos plaukų priežiūros procedūros - cheminis dažymas ar garbanojimas, plaukų plovimas šarminiais, odą sausinančiais ar pažeidžiančiais šampūnais, dažnas plaukų džiovinimas elektriniu džiovintuvu. Pleiskanojimą sukelia ir konkrečios ligos - sergant žvyneline, ichtioze, grybelinėmis ligomis bei esant seborėjai, kai sutrinka odos riebalų liaukų veikla, pleiskanų pagausėja, ypač ligos paūmėjimo metu. 

Ligos eiga

Pleiskanojimas gali būti smulkus - sėleninis arba stambus - žvynelinis. Smulkus pleiskanojimas - būdingesnis suaugusiems. Galvos plaukuotoje dalies tam tikrame  plote ima kauptis nedidelės baltos ar pilkšvos pleiskanos, oda tampa sausa, nes susilpnėja prakaito liaukų funkcija. Šukuojantis plaukus, šios pleiskanos lengvai atsiskiria nuo odos ir apkrinta drabužius. Plaukai būna sausi, trapūs. Esant stambiam žvyneliniam pleiskanojimui - plaukai būna riebaluoti, sulipę, odą dengia storas riebalų ir pleiskanų sluoksnis. Pleiskanos didelės, riebios, pilkos ar gelsvos. Vargina niežėjimas, oda parausta, nusikasius atsiranda šašų, gali patekti infekcija. Gali pradėti slinkti plaukai. Riebios pleiskanos dažniausiai būna dėl odos ligų - grybelio, žvynelinės, ichtiozės ar seborėjinio dermatito.

Kiti pleiskanas skatinantys veiksniai

Pleiskanos gali atsirasti sergant įvairiais dermatitais. Sergančiajam atopiniu dermatitu pažeidimų gali atsirasti ne tik ant kūno, bet ir ant galvos odos. Išskirtinis šios ligos požymis yra itin stiprus niežėjimas. Kontaktinio dermatito pažeista oda taip pat gali pleiskanoti. Šis dermatitas gali atsirasti vartojant netinkamas plaukų priežiūros priemones, kurių sudėtyje yra odą dirginančių medžiagų ar medžiagų, kurioms žmogus alergiškas.

Žmogui turinčiam pleiskanų svarbu nuolat juos šukuoti. Šukavimas padeda pasišalinti žuvusioms ląstelėms ir odai atsinaujinti, todėl retai šukuojantys plaukus dažniau turi pleiskanų.

Pleiskanų gydymas

Žinant pleiskanų galvoje atsiradimo priežastį, daug lengviau jas išgydyti. Jei jų atsiradimo priežastis yra išsausėjusi galvos oda ar patirtas stresas, pakanka naudoti šampūną nuo pleiskanų ir tinkamai plauti galvą. Sunkesniais atvejais gydytojai nustato pleiskanų atsiradimo priežastį ir paskiria gydymą. Nuo odos pleiskanojimo skiriama riebalų išsiskyrimą slopinančių, pleiskanas šalinančių keratolizinių preparatų, pleiskanoms atsirasti trukdančių keratoplastinių preparatų, taip pat preparatų, veikiančių mikrobus. Pleiskanojimą bei niežėjimą gali labai sumažinti vaistai su siera, salicilo rūgštimi, degutu, rezorcinu bei cinku. Pleiskanojimą mažina šampūnai, želė, losjonai, kurių sudėtyje yra grybelio plitimą stabdančių veikliųjų medžiagų  - ketokonazolio, olamido, piroktono ir eterinių aliejų - čiobrelių, kiparisų, kurie ramina niežtinčią odą. Jei vargina sausos pleiskanos, labiau tinka šampūnai su kokoso aliejumi, jei pleiskanos riebios – skiriami vaistai reguliuojantys riebalinių liaukų veiklą. 

Turint pleiskanų patariama galvą plauti gydomuoju šampūnu 4 savaites, po to rečiau, tik profilaktiniais tikslais.  

Sergant žvyneline, ichtioze, seborėja – reikia tartis su gydytoju. Šiais atvejais dažniausiai gydoma sieros salicilo, deguto bei hormoniniais tepalais. 

Panašios odos ligos: