"Kosmetikos DNR" pradeda naują skiltį, kurioje kalbins kosmetikos profesionalus ir mylėtojus, padėsiančius atskleisti dar daugiau įdomių faktų apie grožio industriją, patarsiančius kaip išsirinkti geriausią kosmetiką bei duosiančius vertingų patarimų. Pirmasis mūsų pašnekovas - "BIOK Laboratorija", didžiausias Lietuvos kosmetikos gamintojas, kurio produktai tarp skaitytojų prašymų yra patys dažniausi. Į mūsų ir skaitytojų klausimus atsako naujų produktų specialistės Gintarė Mykolaitienė ir Ieva Kižytė bei prekių ženklų "Rasa" ir "Aras" vadovė Justė Unguraitytė.
Kaip pasikeitė kosmetika per pastarąjį dešimtmetį ir kaip keisis artimiausioje ateityje? Justė: Kosmetikos rinka ne kartą buvo pripažinta viena greičiausiai augančių ir tobulėjančių verslo šakų pasaulyje. Svarbiausia išskirtinio kosmetikos populiarumo priežastis – neblėstantis žmonių noras jaustis gražiems. Per pastarąjį dešimtmetį mokslininkai pasiekė neįtikėtinų atradimų ir įrodė, jog kosmetikos gamybai reikalingos ne tik išskirtinės žinios, bet ir sugebėjimas pajusti tikruosius vartotojų poreikius. Kosmetikos moksle buvo įvykdyta ne viena revoliucija: atrastos kosmetikos formulės, galinčios stoti į lygiavertę kovą su plastine chirurgija, produktams vis dažniau suteikiamos gydomosios savybės, skiriamas ypatingas dėmesys kiekvieno sudėtyje naudojamo veikliojo komponento ištyrimui ir pan. Ateityje kosmetikos gamintojai yra pasiruošę kurti priemones, kurios patenkintų individualius kiekvieno vartotojo poreikius. Artėja diena, kai žmogus galės nusipirkti ne tik „Coca-Cola“ buteliuką su savo vardu, bet ir kosmetikos priemonę, skirtą Viktorijai ar Tomui.
Prekių ženklų "Rasa" ir "Aras" vadovė Justė Unguraitytė
Papasakokite, koks kosmetikos produkto kelias: nuo idėjos iki parduotuvių lentynos? Justė: Kelias ilgas, tačiau nenuobodus. Kruopštus analitinis darbas, ilgos ekspertinės diskusijos, pirmieji formulės kūrimo bei testavimo bandymai laboratorijoje – tai pirmoji kelionės dalis. Neretai sukuriama šimtai formulės variantų, kol pagaliau gaunama ta, kurią atiduodame testuotojų komandai. Ją sudaro potencialūs produkto vartotojai, grožio industrijos ekspertai ir kiti asmenys, galintys pateikti naudingos informacijos apie naujosios priemonės veikimą. Gavus testuotojų vertinimus keliai yra du: atgal arba pirmyn. Formulė gali būti perkuriama arba tobulinama, toliau tęsiasi darbas laboratorijoje. Jei sulaukiame teigiamų išvadų, vadinasi, kosmetikos formulės kūrimas yra baigtas ir produktas keliauja aukščiausių kokybės rodiklių užtikrinimui skirtiems bandymams. Tai – produkto laikymas termostatuose (specialūs aparatai, naudojami dirbtinam produkto sendinimui ir leidžiantys patikrinti produkto kokybę pasibaigus galiojimo trukmei), kokybės laboratorijos tyrimai, dermatologų sertifikatai ir pan. Kol vyksta moksliniai darbai, naujasis produktas žengia pirmuosius žingsnius grožio industrijos pasaulyje. Dizaineriai kuria jų „asmenybę“ geriausiai atspindinčias pakuotes, produktų autoriai rašo pristatymus vartotojams.
Jūsų nuomone, ką reikia žinoti moteriai, kad ji išsirinktų geriausiai sau tinkančias kosmetikos priemones? Ar ji gali tai padaryti savarankiškai, o gal reikia specialisto pagalbos?Gintarė, Ieva: Norint išsirinkti geriausiai tinkančias kosmetikos priemones pirmiausia reikia nustatyti savo odos tipą. Taip pat reikia atskirti odos būklę, kad pasirinkta priemonė pasižymėtų reikalingomis odai funkcijomis. Pavyzdžiui, jei oda dehidratuota, reikia rinktis kremą, kuris pasižymi geromis drėkinimo savybėmis ir turi aktyvius drėkinančius komponentus (hialuronas, urėja, glicerinas ir pan.)Kokios odos priežiūros priemones reikalingos kiekvienai jaunai, vidutinio ir vyresnio amžiaus moterims? O gal tokių priemonių nėra?Gintarė, Ieva: Minimalios programos pavyzdys:
- Priemonės, skirtos odai valyti (pagal odos tipą ar naudojimo įpročius: pienelis, putojantis prausiklis, micelinis valiklis). Valymas gali būti nuo nešvarumų, sebumo arba makiažo.
- Priemonės, skirtos tonizuoti (tonikas pagal odos tipą, micelinis valiklis). Tonizavimas reikalingas, kad atstatytų odos pH, nuvalytų pienelio likučius, paruoštų odą kremo naudojimui.
- Priemonės, skirtos odai drėkinti ar maitinti (pagal odos tipą pasirinktas veido kremas).
Maksimaliai programai ribų nėra, aišku, viską reikia naudoti sveiko proto ribose.
Ar tikrai reikalingas ne tik veido, bet ir atskiras paakių kremas? Gintarė, Ieva: Poreikis naudoti paakių kremą dažniausiai atsiranda pastebėjus pirmąsias raukšleles ar ieškant būdų pašviesinti patamsėjusius paakius. Paakių kremuose yra specialių ingredientų, atliekančių šias funkcijas, kurių nėra veido odai skirtuose kremuose. Taip pat priemonės yra pritaikytos plonai ir jautriai paakių odelei, todėl dažnai kremas veidui netinka paakių priežiūrai.
Produktų specialistė Gintarė Mykolaitienė
Kada moterims vertėtų susirūpinti pirmosiomis raukšlelėmis? Ar gali joms padėti kosmetika? Justė: Deja, nėra jokių taisyklių, nurodančių, kada pradėti rūpintis pirmosiomis raukšlėmis. Dermatologai, kosmetologai teigia, kad pirmieji odos senėjimo požymiai atsiranda vidutiniškai nuo 25 metų, tačiau šis amžius nustatytas vertinant tik bendrus žmogaus fiziologinius procesus. Odos senėjimas tiesiogiai susijęs su apsauginio odos barjero susilpnėjimu, o pastarasis su kolageno sintezės svyravimais. Apsauginis odos sluoksnis silpnėja dėl organizmo išsekimo, nemigos, streso, įvairių neigiamai organizmą veikiančių išorės veiksnių. Gal jums tik 23-eji, bet gyvenimo tempas bei būdas gali paskatinti pirmųjų raukšlelių atsiradimą kur kas greičiau. Tokiu atveju kosmetikos priemonės, skirtos kovai su senėjimo procesu, yra normalus net ir tokiai jaunai merginai. Tačiau kosmetika negali pakeisti genetikos, pagerinti miego kokybės ir leisti natūraliai atsinaujinti odos ląstelėms, sumažinti aplinkos užterštumo ar kontroliuoti laiko, praleidžiamo prie kompiuterio (oda sausėja, o tai skatina odos senėjimo procesą). Kosmetika gali tinkamai pasirūpinti estetine veido odos išvaizda bei veikti kaip prevencinė priemonė, atitolinanti senėjimo procesą. Mokslininkai daro neįtikėtiną pažangą kosmetikos formulių kūrime, tad ateityje galime tikėtis vis efektyvesnių kosmetikos priemonių.
Ką manote apie šiuo metu labai išpopuliarėjusias ekologiškas ir natūralias kosmetikos priemones? Justė: Džiugu, kad kiekvienas vartotojas turi galimybę pasirinkti jo poreikius ir įsitikinimus atitinkančias kosmetikos priemones. Pagrindinis skirtumas tarp natūralių ir įprastų kosmetikos priemonių yra tas, jog natūraliais ar ekologiškais pripažinti kosmetikos produktai ne visada gali pasiekti itin efektyvių rezultatų arba jiems pasiekti reikia daugiau laiko. Be to, svarbu nuspręsti, ką vis tik laikome ekologiška ar natūralia kosmetika. Namuose sumaišyti eteriniai aliejukai ar kitaip namų sąlygomis sukurti gaminiai, deja, tikrai negali būti laikomi kosmetikos priemone. Jie gal ir gali patenkinti konkrečius trumpalaikius vartotojų poreikius, tačiau su jais reikia elgtis itin atsargiai. Tokie gaminiai taip ir lieka neištirti pagal jokius kokybinius parametrus. Taigi lieka neatsakyti svarbūs klausimai: ar kaupiasi gautoje masėje bakterijos, kiek tiksliai laiko produktas gali būti naudojamas, kokie cheminiai procesai vyksta produkte maišomame ne su automatizuota didele jėga (kas yra būtina norint sujungti aliejinę ir vandeninę kosmetikos priemonių dalis į vieną formulę), o tiesiog ranka? Kalbant apie ekologines, natūralumo idėjas svarbu pabrėžti ir tai, kad mes nebegyvename savo prosenelių laikais, kada buvo valgomas tikrai natūraliais būdais užauginti maisto produktai, kelių neteršė automobiliai, žmonės gyveno visai kitą gyvenimo tempą. Būtent dėl šios priežasties, vien žolelių nuovirai negali atstatyti kardinaliai pasikeitusio pasaulio padarytos žalos mūsų odai ir plaukams. Kalbėti šia tema, panašu, jog būtų galima ilgai ir turbūt nenuobodžiai, tačiau faktas, jog jeigu norime diskutuoti apie ekologišką ar natūralią kosmetiką, turime bent jau naudoti ta patį produktų suvokimą: tai kosmetikos priemonės, kurios sukurtos gamtos, tačiau privalo būti ištobulintos mokslo.
Pakalbėkime apie kosmetikos ingredientus. Tikriausiai sutiksite, kad vieni ingredientai klaidingai „nuteisiami“, kiti be reikalo aukštinami. Kokį ingredientą norėtumėte „išteisinti“ ir kurį „demaskuoti“?Gintarė, Ieva: Norėtume išteisinti parabenus. Šie konservantai jau seniai naudojami kosmetikos ir farmacijos produktuose, yra saugūs ir turi gerą dermatologinį profilį. Informacija, pasirodžiusi prieš kurį laiką, kad jie sukelia vėžį, nepasitvirtino ir nebuvo atkartota jokiame kitame tyrime. Buvo padarytos neteisingos išvados ir tai paskelbta žiniasklaidoje, kas nuteikė vartotojus prieš šiuos konservantus. O demaskuoti neturiu ką, tiesiog kiekviena medžiaga turi savo vietą kosmetikos gaminyje.
Produktų specialistė Ieva Kižytė
Prasta reputacija paskatino kosmetikos gamintojus atsisakyti parabenų, bet dažnai užrašas „be parabenų“ slepia kur kas pavojingesnius konservantus.Justė: Parabenai yra konservantas, kuris tikrai nėra vitaminas, tačiau „blogiečio“ įvaizdis jam buvo sukurtas tik dėl kažkieno noro pasipelnyti, vykdant vartotojo gąsdinimo strategiją. Skamba gal ir baisiai, tačiau gal gana bauginti vartotojus, t.y., mus, žmones, kurie patys patikrinti ingredientų per lupą, negalime. Parabenai yra ne tik seniausiai kosmetikos kūrime naudojami konservantai, tačiau ir labiausiai ištirti. Taigi, apie šią veikliąją medžiagą kosmetikos kūrėjai turi tiek informacijos, kad gali atrasti daugybę priemonių, leidžiančių minimizuoti neigiamas jo savybes. Kas žino, kai parabenų pakaitalais tapę konservantai bus ištirti taip pat kruopščiai, gal vienas geriausių sakinių, galinčių parduoti produktus, taps „su parabenais“?
Ką manote apie alkoholį kosmetinėse priemonėse?Gintarė, Ieva: Kosmetikoje naudojami įvairūs alkoholiai, bet tikriausiai klausiate apie etilo alkoholį. Etilo alkoholis kosmetikos priemonėje gali būti naudojamas skirtingais tikslais ir skirtingais kiekiais. Dažniausiai jis yra tirpiklis aktyvioms medžiagoms, kurios netirpios vandenyje. Taip pat etanolis gali būti kaip nešiklis aktyvioms medžiagoms, nes turi savybę prasiskverbti pro apsauginį odos sluoksnį ir su savimi kartu „nusinešti“ alkoholyje tirpias medžiagas. Alkoholis yra lakus, todėl pakeičia ir produkto sensorines savybes – kremas atrodo mažiau riebus ir greičiau susigeriantis. Visais šiais atvejais etanolio yra naudojama nedideli kiekiai ir mes nejuntame jo džiovinančio poveikio. Etilo alkoholio didesniais kiekiais naudojama įvairiuose tonikuose ir priemonėse po skutimosi, kur atlieka dezinfekuojančią funkciją. Tokių priemonių INCI sąraše, greičiausia, jis bus pirmoje ar antroje vietoje ir bus jaučiamas džiovinantis jo poveikis.
Klaidingai manoma, kad SLS ir SLES yra toksiški ingredientai, tačiau jie erzina odą ir dažnai sukelia alergijas. Ar šie ingredientai, jūsų nuomone, tinka jautrios ir problematiškos odos priežiūrai? Gintarė, Ieva: Jautriai , sausai, problematiškai ir vaikų odai prižiūrėti labiau tinkami švelnūs prausikliai, tokie kaip gliukozidai, sarkozinatai, sulfosukcinatai, karboksilatai, kokoamfoacetatai, kokoilglutamatai.
Kodėl net brangiuose veido plovikliuose SLS ar SLES naudojami vietoje kitų, saugesnių ploviklių?Gintarė, Ieva: Visų pirma, tai geriausios putojimą ir stiprų nešvarumų bei riebalų pašalinimą nuo odos ar plaukų suteikiančios medžiagos, o antra, tai šiek tiek pigesnė žaliava, kurios naudojimo neišvengiama, jei norima sukurti gerai putojančią ir plaunančią kiekvienam vartotojui prieinamą priemonę.
Kas lemia prieštaringas kosmetikos sudėtis, pavyzdžiui, kremas nuo spuogų, kuris smarkiai kemša poras, arba jautriai odai skirtas tonikas su aštriais ir odą erzinančiais ekstraktais bei kvapikliais? Gintarė, Ieva: Prieštaringas kosmetikos priemonių sudėtis gali lemti tik neprofesionalus kosmetikos priemonių formulių kūrimas. Dėl šios priežasties kosmetikos priemonių gamyboje privalo dirbti savo srities profesionalai, suprantantys cheminius sudedamųjų dalių jungimosi procesus, ir galintys užtikrinti, jog produktus pristatantys aprašymai neklaidina vartotojų.
Kokių ingredientų patartumėte vengti kosmetikoje, dėl jų keliamo pavojaus odai ir sveikatai? O gal tokių ingredientų nėra?Gintarė, Ieva: Dažniausiai į kosmetikos gaminį oda sureaguoja dėl jame esančio konservanto ar aktyvių medžiagų. Galima stebėti dėsningumą, į kuriuos produktus sureaguoja asmeniškai jūsų oda. Visada atsiranda 1 iš 1000 žmonių, kuriam tam tikros medžiagos sukelia gana stiprią ir nemalonią odos reakciją. Tai ypač padažnėjo perėjus nuo parabenų prie kitų alternatyvų, kurios irgi iš pirmo žvilgsnio atrodė tinkamos ir efektyvios, bet ne visiems ir sukeldavo greitesnes odos reakcijas: paraudimą, įvairius odos sudirgimus.
Kaip manote, kokius naujus kosmetikos ingredientus pamatysime artimiausioje ateityje, o kurie turėtų pradingti iš kosmetikos sudėčių?Justė: Auksas, sidabras, perlai - nors ir sunku rasti mokslinių įrodymų, kodėl šių komponentų reiktų mūsų odai ar plaukams, tačiau pastarieji rimtai veržiasi į kosmetikos priemonių sudėtis. Emocija, su kuria tepame kremus, turi tikrai ypatingas galias, taigi kartais visiškai nebūtina visur ieškoti racionalių paaiškinimų. Išskirti bent vieną komponentą, kuris artimiausiu metu gali pradingti tikrai negalėčiau. Kaip ir minėjau kosmetikos kūrimo mokslas yra vienas iš sparčiausiai tobulėjančių, taigi mokslininkai nuolatos ieško naujų sprendimų galinčių vis geriau patenkinti vartotojų poreikius.
Ką manote apie „Kosmetikos DNR“ iniciatyvą?Justė: Iniciatyva itin sąžininga vartotojų atžvilgiu, taigi ją galiu vertinti tik teigiamai. Kosmetikos kūrėjų, pardavėjų bei kritikų noras pasirodyti vienas už kitą geresniais stipriai apribojo vartotojų teises išgirsti objektyvią informaciją apie kosmetikos priemonių sudėtis, jų kūrimo specifiką ir pan.. Džiaugiuosi, kad Lietuvos moterys gaus daug naudingos ir profesionalios informacijos, kuri leis pasirinkti labiausiai jų poreikius tenkinančias kosmetikos priemones. Tikiu, jog kalbėjimas apie grožį kuria itin malonias emocijas, taigi būkime aktyvios, dalinkimės savo žiniomis ir svarbiausia teisingai supraskime tikrąją grožio sąvoką.
Visiškai nesutinku su parabenų išteisinimu - tyrimų atliktų dėl parabenų sąsajų su krūties vėžiu yra ne vienas. Be to jie siejami su endokrininės sistemos pažeidimais, įtraukti į sąrašus, pagal kuriuos skatinama šias medžiagas keisti saugesnėmis. Danijoje draudžiama propilparabeną ir butilparabeną naudotį vaikų iki 3 metų higienos priemonėse. Sutinku tik su tuo, kad nemažai šiandien naudojamų pakaitalų taip pat nėra pakankamai gerai ištirti.
2014-05-06 at 21:03
2014-04-16 at 21:14