Šį kartą kalbiname cheminių medžiagų specialistę ir Baltijos aplinkos forumo atstovę Laurą Stančę. Šiame įdomiame interviu rasite atsakymus į rūpimus klausimus: ar iš tiesų kosmetikoje gali būti pavojingų ingredientų, kaip jie veikia sveikatą ir kodėl gamintojai nesaugias medžiagas deda į priemones, net kilus abejonėms dėl jų saugumo? Jei naršant po "Kosmetikos DNR" ramybės neduoda abejonės, ar ne per griežtai vertiname ingredientus, sužinokite cheminių medžiagų specialistės nuomonę.

Gamintojai tikina, kad kosmetikoje pavojingi ingredientai nėra naudojami, nes pavojingos medžiagos yra draudžiamos. Ar iš tiesų grožio ir kūno priežiūros priemonėse nėra pavojingų ingredientų?

Vienareikšmiškai teigti nei taip, nei ne – negalima. Iki šiol Valstybinė ne maisto produktų inspekcija ir panašios institucijos kitose valstybėse nustato tiek ribojamų medžiagų viršijimo atvejus, tiek randa draudžiamų medžiagų, pavyzdžiui, sunkiųjų metalų dekoratyvinėje kosmetikoje. Per Baltijos aplinkos forumo vykdytą akciją buvo tiriamas savanorių kraujas, namų dulkės ir įvairūs gaminiai, tarp jų – kvepalai ir nagų lakas. Nagų lake aptikta draudžiamo dibutil ftalato (DBP). Tai nelegalu. Jei inspekcijos gaminyje randa DBP, jis pašalinamas iš prekybos, tačiau vartotojas turi būti budrus ir žinoti, kaip pasirinkti kosmetiką be draudžiamų medžiagų.

Kita grupė cheminių medžiagų, apie kurias daugiausiai kalbame mūsų darbe – galimai pavojingos, t.y. siejamos su vėžiniais susirgimais, endokrininės sistemos pažeidimais, imuninės sistemos trikdymu, nevaisingumu. Mokslinių įrodymų yra, tačiau pagal teisės aktus jų kol kas per mažai. Mūsų požiūriu, kol nėra įrodyta, kad šios medžiagos tikrai nesusijusios su neigiamu poveikiu sveikatai, jų geriausia vengti, juo labiau, kad tikrai yra alternatyvų. Kosmetika nėra pirmo būtinumo produktas, kaip pavyzdžiui, kraujo perpylimui skirta įranga, kuriai naudojamos tos pačios medžiagos. Taigi, kosmetikos priemones verta rinktis atidžiai ir atsakingai.

Kokias pasekmes odai ir sveikatai gali sukelti pavojingi kosmetikos ingredientai?

Kūno priežiūros priemonės, tokios kaip dušo želė, dezodorantas, dantų pasta ir kitos, yra neatskiriama mūsų kasdienio gyvenimo dalis. Kadangi jos naudojamos odai ir gleivinei, kai kurios cheminės medžiagos patenka į mūsų organizmą. Todėl labai svarbu, kad šios priemonės būtų saugios naudoti ilgą laiką. Parduotuvėse yra daugybė kūno priežiūros priemonių, skirtų plaukams ir odai, kurių ingredientai yra labai skirtingi. Dauguma jų  nurodyti ant pakuotės. Retas žino, kad privalu paminėti tik 26-ias kvapiąsias medžiagas, esančias oficialiame alergenų sąraše. Iš techninių jų pavadinimų vartotojui sunku suprasti, ar sudėtyje esančios medžiagos yra saugios. Kitos kvapiosios medžiagos gali būti apibūdinamos tik bendru žodžiu „kvapai“.  Visos kvapiosios medžiagos jautresnius, alergiškus žmones gali dirginti ar sukelti alergijas. Kai kurios medžiagos, naudojamos sintetinių kvapų gamybai, gali turėti ilgalaikį neigiamą poveikį mūsų sveikatai – trikdyti endokrininę sistemą ir paskatinti navikų atsiradimą, apsigimimus, reprodukcinės sistemos bei kitus vystymosi sutrikimus ar sukelti vėžinius susirgimus. Kuo daugiau pavojingų cheminių medžiagų patenka į organizmą, tuo labiau tikėtina, kad jos paveiks sveikatą. Todėl svarbu, jei įmanoma, sumažinti sąlytį su tokiomis medžiagomis.

Kokių ingredientų patartumėte vengti? Ar siūlytumėte rinktis tik tokias kosmetikos priemones, kuriose visiškai nėra pavojingų medžiagų?

Kartu su cheminių medžiagų ekspertais Latvijoje, Estijoje, Vokietijos NVO Women in Europe for common future sudarėme šiuo metu aktualiausių vengtinų medžiagų kosmetikoje sąrašą: (žr. lentelę).

Viena didžiausių kosmetikos naudotojų baimių šiandien yra parabenai. Ar tikrai jie yra tokie pavojingi? Ar parabenų reikia vengti?

Ilgosios grandinės parabenai, butilparabenas ir propilparabenas, tikrai vengtini. Danija jau dabar yra visiškai uždraudusi šių medžiagų naudojimą vaikiškoje kosmetikoje. Kaip ir minėjau, jų neigiamas poveikis nėra pastebimas iš karto. Kol bus surinkta visa informacija apie parabenų poveikį sveikatai, praeis keli dešimtmečiai. Nors gamintojai teigia, kad tai ilgą laiką naudojamas konservantas, daug tyrinėtos jo savybės, tačiau ES institucijų moksliniams komitetams vertinimui pateikiamos mokslinės studijos nėra išsamios. Taigi kol mokslininkai ir vertintojai ginčijasi, verta šios medžiagos vengti.

Ne visas kosmetikos priemonėse esančias medžiagas galime rasti ingredientų sąraše. Įvairias pavojingas priemaišas parodo tik laboratoriniai tyrimai. Kokios dažniausiai tai medžiagos?

Formaldehidas (žr. lentelę) ir kvapų sudėtyje esantys ftalatai – naudojami kaip kvapo nešikliai, stiprikliai (taip pat žr. lentelėje). Dažniausiai ir didžiausiais kiekiais pavojingos cheminės medžiagos yra aptinkamos šiose kosmetikos priemonėse: plaukų tiesinimo ir odos šviesinimo priemonėse, tamsiuose plaukų dažuose, birioje pudroje, kvepaluose.

Daugeliui žmonių kyla paprastas klausimas: kodėl kosmetikoje naudojami nesaugūs ingredientai? 

Pradėjus gaminti kosmetikos priemones niekas nepagalvojo, kad ingredientai gali turėti ne tik teigiamas savybes, bet ir kauptis organizme, trikdyti jo funkcijas. Šiandien įvedant į rinką naują cheminę medžiagą, privalu įrodyti, kad nebus neigiamo poveikio aplinkai ir žmogaus sveikatai. O seniai naudojamas chemines medžiagas eliminuoti įmanoma tik įrodžius neigiamą poveikį... Tai užtrunka žymiai ilgiau, o įrodyti sudėtingiau. Pavyzdžiui, vėžiniai susirgimai, nevaisingumas – labai kompleksiški sveikatos sutrikimai. Neįmanoma pasakyti, kad tokiomis ligomis žmogus susirgo, nes naudojo kosmetiką su parabenais. Žinoma, taip pat veikia ir didžiųjų verslo banginių nenoras skirti dėmesio aplinkosaugai.

Kokia jūsų nuomonė apie nepaprastai išpopuliarėjusias natūralias kosmetikos priemones? Ar jos saugesnės už įprastas?

Tik jei naudojamos kokybiškos medžiagos  ir tai daroma atsakingai. Natūralūs ingredientai gali būti auginami naudojant pesticidus arba gaunami naikinant retas augalų rūšis. Natūralią kosmetiką taip pat turi gaminti šios srities profesionalai. Nekalbu apie eterinio aliejaus įmaišymą į bazinį aliejų, tai galime atlikti kiekvienas namuose.

Neseniai teko diskutuoti su vienu natūralios kosmetikos platintoju, ar natūralios kilmės kvapikliai limonenas, citralas, geraniolas ir kt. yra saugesni už sintetinius. Kokia jūsų nuomonė?

Šios medžiagos alergizuojančios ir gali sukelti nemalonius pojūčius alergiškiems žmonėms, nesvarbu ar tai sintetinė, ar natūrali medžiaga. Tačiau sintetinės medžiagos kvapą gali stiprinti mano minėtieji ftalatai, o to tikrai nebus natūraliame eteriniame aliejuje. Alergizuojančių medžiagų patariama vengti jautresniems žmonėms ir vaikams.

Išmanote ne tik neigiamas, bet ir teigiamas cheminių medžiagų savybes. Ar galėtumėte patarti, kokių ingredientų reiktų ieškoti veido odai skirtuose kremuose?

Mano nuomone, nėra stebuklingų ingredientų – tai tik gamintojų reklama, kurią nuo 2016 m. daug griežčiau reguliuos teisės aktai. Svarbiausia veido odai skirto kremo funkcija yra drėkinti, todėl verta ieškoti konkrečiai odai tinkančios drėkinančios medžiagos.

Smalsu, kaip atrodo cheminių medžiagų specialisto kiekvieną dieną naudojama kosmetika? 

Pradėjusi domėtis kosmetikos ingredientais labai sumažinau naudojamos kosmetikos priemonių skaičių. Atsisakiau sintetinių kvepalų, dekoratyvinę kosmetiką renkuosi tik natūralių medžiagų pagrindu. Visi šeimos naudojami prausikliai ir šampūnai – be kvapų ir dažų, pagal poreikį įlašinu kelis lašus eterinio aliejaus prausiantis. Ne tik rūpinuosi sveikata, bet taip pat manau, kad labai nesąžininga teršti aplinką medžiagomis, kurios jau įrodyta, neigiamai veikia gyvūnus, augalus ir atskiras ekosistemas.