Kas yra pragulos? 

Pragulos – tai vietiniai odos, poodinių ar gilesnių audinių pažeidimai dėl sutrikusios kraujotakos audiniuose, kai jie nepakankamai įsotinami deguonimi spaudžiamose kūno paviršaus vietose. Pragulos formuojasi, kai kūno audiniai yra ilgai spaudžiami tarp dviejų kietų paviršių ir kraujas, nešantis deguonį ir maistines medžiagas, negali patekti į suspaustąsias vietas. Dažniausiai pragulos atsiranda nejudantiems ligoniams kryžkaulio ir uodegikaulio srityje, ties šlaunikaulio didžiaisiais gumburais, klubakaulio dygliais, kulnakauliais, menčių kraštais, alkūnėmis, pakaušiu, šonkauliais. 

Kaip atpažinti pragulas?

Pragulas galime atpažinti iš atsiradusių odos opų, įvairių odos įtrūkimų, nuspaudimų. Taip pat jas atpažįstame iš eritemos – neblykštančio, šiltesnio paraudimo nuspaudimo vietoje, nubrozdinimo, pūslės vaizdo, suplonėjusios ar sukietėjusios odos, gilesnių audinių pažeidimų, nekrozės židinių aplink nuspaudimą.

Kokios pragulų priežastys?

• Dažniausios priežastys – tai paciento gulima ar sėdima (neįgaliojo vežimėlyje) priverstinė padėtis, ilgesnė nei 4-5 val. trunkanti operacija,  ilga slauga intensyvios terapijos skyriuose ir kt. Pragulas sąlygoja odos sausumas arba atvirkščiai pastovi odos drėgmė dėl nuolatinio prakaitavimo, išmatų ar šlapimo nelaikymo.
  Pirma yra mechaniškai pažeidžiama minkštųjų audinių struktūra. Vėliau pragulos negyja dėl baltymų stokos, mažakraujystės, odos jutimų sutrikimo senyvame amžiuje, paralyžiaus ar dėl diabeto, odos drėgnumo, karščiavimo, bendrinės infekcijos, nepakankamos higienos ir nešvarios, suglamžytos patalynės, aukštos temperatūros, odos vientisumo pažeidimų, prakaitavim, psichikos sutrikimų, stuburo smegenų pažeidimų ir kt.
  Pragulos klasifikuojamos į stadijas pagal jų gylį. Šiuo metu plačiausiai naudojama R.Daniel (1979 m.) pasiūlyta klasifikacija:
  I stadija – odos pritema (neišnykstantis paraudimas). Dažnai į tai nekreipiama dėmesio ir eritema nelaikoma pragula. Taip sudaromos sąlygos giliau esančių audinių pažeidimui.
  II stadija – paviršinis odos įtrūkimas, išopėjimas.
  III stadija – išopėjimas apima poodinius audinius.
  IV stadija – išopėjimas apima raumenis, kaulus.

Ligos eiga

Dauguma pragulų išsivysto apatinėse, paviršinėse, esančiose arčiausiai kaulų kūno vietose. Tai  juosmens sritis (ties kryžkauliu ir uodegikauliu), viršutinė šlaunies dalis (ties šlaunikaulio didžiuoju gūbriu, klubakaulio dygliais), kulnakauliai, taip pat viršutinės kūno dalys: ties menčių kraštais, alkūnėmis, pakaušiu, šonkauliais. Ankstyvas pragulos formavimosi požymis – paraudusi, kiek šiltesnė odos vieta. Odos paraudimas, neišnykstantis per 24 valandas toje vietoje, kuri buvo nuspausta - jau vertinamas kaip pragula. Šiuo atveju verta sunerimti, nes ilgainiui gali būti pažeisti gilesni kūno sluoksniai - poodis,  raumenys. Negydant išsivysto seromos, hematomos, infekcijos, žaizdų kraštų prasiplėtimas.

Pragulų gydymas

Svarbiausia gydymo dalis – prevencija. Norint išvengti pragulų reikia mažinti spaudimą į audinius, pagerinti spaudžiamų audinių mitybą. Būtina dažnai keisti ligonio poziciją, vartyti jį kas dvi valandas. Naudoti specialius čiužinius ir pripučiamas lovas, silikoninio pluošto antklodes, vandens lovas. Reikia stiprinti ligonio imunitetą. Negalima masažuoti kūno vietų, kuriose yra neišnykstančių paraudimų ir naudoti spiritinių tirpalų. Taip pat reikia tinkamai prižiūrėti odą - svarbu ją palaikyti švarią, sausą, vengti nubrozdinimų, paraudimų, dažnai keisti patalynę, patalynėje negali būti raukšlių. Nelaikantiems šlapimo asmenims – naudoti orui laidžias sauskelnes, įklotus, tepti apsauginiais kremais. Jei ligonis sėdi vežimėlyje, kas 15 minučių būtina keisti jo atramos taškus. Spaudimui mažinti naudoti specialias pagalvėles - oro, gelio ir kt. Sergant infekcija svarbu laiku taikyti tinkamą gydymą, esant bakterinei infekcijai skirti antibiotikų terapiją. Svarbu palaikyti tinkamą, visavertę mitybą, vartoti vitaminų papildus. Pragulų gydymui gali būti vartojami hidrokoloidiniai tvarsčiai. Jie nesukelia alergijos, nepraleidžia vandens, oro ir bakterijų iš aplinkos, sudaro fiziologines sąlygas praguloms gyti, po tvarsčiu sukuriamas natūralus mikroklimatas, drėgmė, šiluma ir pragulų vietos netraumuojamos. Pradėjus gydyti pragulą, hidrokoloidinį tvarstį reikia keisti dažniau, jei po juo susikaupia daugiau sekreto. Sekrecijai mažėjant, tvarstį galima laikyti iki septynių dienų. Naudojant hidrokoloidinius tvarsčius, pragulos plaunamos fiziologiniu 0,9 proc. natrio chlorido tirpalu. Nekroziniams audiniams šalinti naudojami fermentiniai tepalai. 

Kol epidermis galutinai dar neatsinaujina, į žaizdą gali patekti infekcijos sukėlėjai. Jei yra infekuotos pragulos požymių - žaizdos pakraščių edema, skausmas, pilkos ar gelsvos išskyros, blogas kvapas, reikia paimti pasėlį mikroorganizmams nustatyti. Radus mikroorganizmus, kurie gali plisti į gretimus audinius, reikia skirti plataus veikimo spektro antibiotikų. Vien tik antibiotikų nepakanka infekuotai pragulai išgydyti. Būtinos chirurginės procedūros - nekrektomija, plovimas.