Kas yra pūliniai? 

Odos pūliniai – tai pūlių sankaupos odoje ir gilesniuose odos sluoksniuose. Esant pūliniams, odoje matomi skausmingi mazgeliai, oda aplink paraudusi, patinusi, vyksta uždegimas. Plintant pūliniams odoje, išsivysto vadinamoji piodermija, tai infekcinės įvairių mikrobų sukeltos ligos, pažeidžiančios odą ir jos priedus.  

Kaip atpažinti pūlinius

• Pūlinių atsiradimo simptomai –  tai karščiavimas, limfmazgių padidėjimas, odos paraudimas, patinimas, pūliavimas, dilgčiojimas, kietas, raudonas, iškilus mazgelis su geltona viršūne, tvinkčiojantis odos skausmas.
• Pūliniai gali būti įvairių rūšių: 
• Furunkulas (šunvotė) - tai ūminis pūlingas uždegimas prie plauko šaknies. Jei infekcija apima tik plauko šaknį, tuomet tai būtų tik folikulitas. Šiuo atveju infekcija apima plauko maišelį bei riebalinę liauką, o kai kuriais atvejais ir poodines ląsteles. Susiformuoja kietas skausmingas gumbelis, kurio viduryje būna plaukas. Jis palaipsniui didėja, bręsta, kinta odos spalva - nuo paraudusios iki melsvai raudonos. Furunkulas subręsta per kelias dienas, tuomet jis pratrūksta, išteka nedidelis kiekis pūlių. Piltuvėlio formos defektą, susiformavusį po pūlinio, užpildo jungiamasis audinys, oda užgyja, gali likti nedidelis randelis. 
  Karbunkulas (piktvotė) - tai piktesnis pūlinys, kadangi vienas prie kito susiformuoja keli furunkulai. Karbunkulas – tarsi furunkulų sankaupa. Šiuo atveju infekcija apima ir gilesnius audinius. Įvyksta nekrozinis-flegmoninis odos ir poodinių ląstelių uždegimas. Uždegimas greitai didėja, apima poodį, neretai ir raumenis, apie jį būna ryškus uždegimo sukeltas patinimas, oda virš jo parausta, įgauna melsvą atspalvį. 
  Furunkuliozė – tai liga, kuria sergant furunkulai būna išplitę keliose kūno srityse. Priešingai nei esant karbunkului, sergant furunkulioze, pūliniai susiformuoja skirtingose kūno srityse, jie tarpusavyje „nesiliečia“. Iš esmės – tai tie patys furunkulai, tik jų keli, o ne vienas. 
  Hidradenitas -  tai prakaito liaukų votys. Jos dažniau atsiranda moterims pažastų, lytinių organų srityse. Palankias sąlygas sudaro padidėjęs prakaitavimas ir depiliacija. Po oda matomas nedidelis kietas skausmingas mazgas, kuris vėliau suminkštėja. Dar vėliau atsiranda daugiau mazgų. Oda parausta, atsiveria angelės, iš kurių teka pūliai. 
  Landuonis – tai uždegimas, kai pažeidžiamos pirštų galų pagalvėlės. Toje vietoje, kur buvo mikrotraumos ir pateko mikrobai, oda parausta ir susiformuoja paviršinis pūlinukas. Jei uždegimas paliečia nago volelį, jis vadinamas paronichija. 
  Sikozė – tai barzdos, ūsų, antakių, vokų kraštų, nosies angos, kartais gaktos odos, dauginis folikulitas. Dažniau serga vyrai. Skundžiasi skausmu, niežėjimu. 

Pūlinių atsiradimo veiksniai

Pūlinių atsiradimą dažniausiai skatina odos higienos stoka. Karštomis dienomis, kai gausiau prakaituojama, tam tikrose kūno vietose, kur rūbai ir oda labiau trinasi, atsiranda nedidelių odos pažeidimų, pro kuriuos infekcijos sukėlėjams lengviau patekti. Paprastai prieš atsirandant šunvotei pažeidimo vietą nesąmoningai kasome ne itin švariomis rankomis. Pūlinių formavimuisi turi įtakos bloga diabeto kontrolė. Taip pat tai gali būti vienas iš diabeto požymių. Pūliniai lengviau formuojasi ir tiems, kurių mityba nepakankama. Taip pat esant nusilpusiam imunitetui, sumažėja organizmo atsparumas infekcijoms.

Pūlinių gydymas

Gydant pūlinius svarbiausia yra pašalinti jų atsiradimo priežastis. Furunkulas dažniausiai gydomas konservatyviai. Pažeidimo vietos negalima spausti, trinti, kitaip traumuoti pūlinio. Jeigu pūlinys yra veido srityje, rekomenduojama nekramtyti kieto maisto ir kuo mažiau kalbėti. Vietiškai taikomi ultravioletiniai spinduliai, kurie dezinfekuoja paviršių ir neleidžia plisti pūlingam procesui. 
Karbunkulas gydomas chirurginiu būdu, jis perpjaunamas į plotį ir gylį iki sveikų audinių, vėliau išvalyta vieta tvarstoma su hipertoniniu druskos tirpalu, nekrozinėms masėms pasišalinus, dedami tvarsčiai su antiseptikais. Per 3–4 savaites defektas užsipildo granuliaciniu audiniu ir susidaro įdubęs randas. 
Veiksmingai pūlinių gijimą veikia tepalai, kurių sudėtyje yra baltojo ir bičių vaško, oleino ir stearino rūgščių. Odos pūlinius galima gydyti ir cinko pasta bei 2 proc. jodo tirpalu. Oda aplink votis valoma salicilo spiritu. Turint pūlinių, nepatartina naudoti pleistro, degintis saulėje, valyti odos eteriniais aliejais, nes tai skatina uždegimą. Esant išplitusiam procesui ar giliems pūliniams ligoniui skiriama antibiotikų. Taip pat skiriama imunitetą gerinančių preparatų, vitaminų. Jei kartojasi pūlingos odos ligos, reikia patikrinti, ar ligonis neserga diabetu.