Kas yra seborėjinis dermatitas? 

Seborėjinis dermatitas yra gan dažnas odos susirgimas, kuris dažniausiai pasireiškia tose kūno vietose, kur gausu riebalų liaukų. Seborėjinis dermatitas – tai lėtinis seborėjinių odos vietų uždegimas. Dažniausiai pažeidžiama skalpo oda, veidas, viršutinė krūtinės ląstos dalis, nugara, natūralios kūno raukšlės. 

Kaip atpažinti seborėjinį dermatitą?

Seborėjinis dermatitas linkęs apimti gausias riebalinių liaukų odos sritis. Seborėjinis dermatitas nėra užkrečiamas. Ši liga vyrams būna labiau išreikšta. Seborėjinio dermatito pasireiškimo pikas yra apie 40-uosius gyvenimo metus.  Kūdikiamas seborėjinis dermatitas dažniausiai pasireiškia skalpo odoje. Galimi simptomai ir požymiai - fragmentiškas pleiskanojimas ar stambesni pleiskanų šašai skalpo odoje, balkšvos ar gelsvos pleiskanos, kurios gali būti prisitvirtinę prie plauko kamieno, raudona, riebi oda, kurią dengia balkšų ar gelsvų pleiskanų sluoksniai, smulkūs rausvai rudi guzeliai, niežulys ar perštėjimas.
Dažniausiai seborėjinis dermatitas paveikia skalpo odą, bet gali pasireikšti odos raukšlėse, antakių odoje ar tarp antakių, nosies šonuose, už ausų, virš krūtinkaulio, kirkšnyse ir kartais pažastyse.
Neretai klinikinio pagerėjimo epizodai kaitaliojasi su dermatito paūmėjimu. Pagrindiniai požymiai - pleiskanos plaukuotose odos dalyse, odos paraudimas, šašai, odos įtrūkimai, niežulys.

Kokios seborėjinio dermatito priežastys?

Yra keletas faktorių, turinčių įtakos dermatito atsiradimui. Pastebėta, kad asmenų, sergančių seborėjiniu dermatitu riebalų liaukos gamina didesnį riebalų kiekį. Be to, manoma, kad daliai pacientų riebalų liaukų sekrete kartu su bakterijomis auga ir grybelis – malasezija. Paskyrus priešgrybelinius vaistus paprastai gaunamas geras efektas. Bėrimo paūmėjimą skatina fizinis krūvis, nuovargis, kitos ligos, sezonų kaita, traumos, kasymas, emocinis stresas. Seborėjinio dermatito priežastys nėra aiškios. Manoma, kad ligos sukėlėjas yra grybelis – Pityrosporum ovale, tačiau yra nuomonių, kad grybelio infekcija yra tik antrinė infekcija. Pažeidimų atsiradimui įtakos turi metų laikas. Seborėjinis dermatitas sustiprėja rudenį, žiemą, o susilpnėja vasarą. Įtakos turti ir nervų sistemos ligos - Parkinsono liga, siringomielija, epilepsija, paveldimumas, imuninė būklė, netinkamas gyvenimo būdas.

​​​​​​​Seborėjinio dermatito komplikacijos

Odos pažeidimai gali komplikuotis antrine infekcija – bakterine arba kandidamikozine. 

​​​​​​​Ligos eiga

Vaikų seborėjinis dermatitas prasideda staiga antrą-trečią gyvenimo savaitę. Iš pradžių atsiranda rausvų, pasidengusių riebiomis pleiskanomis dėmių ar židinių. Dažniausiai apima plaukuotąją galvos dalį, veidą, didžiąsias raukšles. Liga trunka apie 10-12 savaičių, rečiau iki 18 savaičių.

Suaugę žmonės dažniausiai serga 20-50 m. amžiaus ir vyresni. Atsiranda 5-10 mm skersmens, apvalių, netaisyklingos formos pleiskanojančių židinių. Būdinga žiedinis bėrimas liemens, krūtinės ir tarpumentės srityse. Rečiau uždegimas apima krūtinę, raukšles, nugarą. Veide gali išberti antakius, nosį, nosies ir lūpų raukšlę, skruostus ir sudaryti pažeistą drugelio formą. Liga trunka mėnesius ir metus. Vasarą dažniausiai pranyskta, o žiemą vėl atsinaujina.

​​​​​​​Seborėjinio dermatito gydymas

Išgydyti seborėjinio dermatito neįmanoma, tačiau gydant galima kontroliuoti simptomus ir požymius. Gydymas priklauso nuo odos tipo, būklės sunkumo ir dermatito lokalizacijos.
Seborėjiniam dermatitui skalpo odoje gydyti patartina rinktis šampūnus, kurių sudėtyje būtų ketokonazolis, dervos, cinko piritionas, seleno sulfidas, salicilo rūgštis.
Gydant seborėjinį dermatitą ne skalpo odoje, siekiama sumažinti odos uždegimą ir pleiskanų formavimąsi. Priešgrybeliniai ir niežulį mažianantys preparatai gali padėti įveikti simptomus. Jei šios priemonės neefektyvios, gydytojas gali išrašyti vietiškai veikiančių kortikosteroidų ar priešgrybelinių preparatų.
Dar viena vaistų grupė – imunomoduliatoriai (takrolimas, pimekrolimas ir kt.) pasižymi priešuždegiminiu, antigrybeliniu poveikiu. Jie taip apt efektyvūs seborėjiniam dermatitui gydyti. Dėl neaiškaus šių preparatų poveikio imuninei sistemai, jie skiriami tik tuomet, kai kiti preparatai nėra efektyvūs.
Seborėjiniam dermatitui gydyti naudojamos ir seniau žinomos gydymo priemonės – siera, degutinės medžiagos, kortikosteroidų tepalai ir kremai, seleno sulfidas, cinko piritionas ir kt. Jos turi fungistatinį, t.y. slopinantį grybelio dauginimąsi, poveikį ir gydo uždegimą. Esant labai išplitusiam seborėjiniam dermatitui gali būti skiriama geriamų gliukokortikoidų. Svarbu vengti emocinių stresų, prakaitavimo, sureguliuoti mitybą, svorį.

Panašios odos ligos:

​​​​​​​