Norėdami nusimanyti kosmetikoje, pirmiausia turite pažinti kosmetikos industriją, visas jos puses – ne tik tas, kurias rodo ir reklamuoja gamintojai. Taigi, pradėkime pažintį, kurią tęsime ir kituose įrašuose.

PASKAIČIUOKIM

1998 metais pasaulinė kosmetikos rinka buvo vertinama 92 milijardais eurų (1), įskaitant odos ir plaukų priežiūros priemones, kvepalus, higienos ir makiažo produktus. Naujausios prognozės rodo, kad jau 2017-aisiais grožio ir kūno priežiūros industrijos apimtis pasieks 487 milijardus eurų (2). Europoje didžiausia kosmetikos rinka gali didžiuotis Vokietija (vertė siekė 13,01 milijardų eurų, 2014 metų duomenimis (3)), Prancūzija, Didžioji Britanija, Italija ir Ispanija. Lietuva šiame sąraše yra tik ketvirta nuo galo, aplenkusi Slovėniją, Latviją ir Estiją. 2014-aisiais Lietuvos kosmetikos rinkos apimtis siekė 1,9 milijonus eurų (4). Taigi, mūsiškė rinka yra mažytė, bet atitinkanti gyventojų skaičių.

Naujausi tyrimai rodo, kad jau 2017-aisiais grožio ir kūno priežiūros industrijos vertė pasieks 487 milijardus eurų.

Šiandien pasaulio  kosmetikos rinkoje dominuoja vos kelios korporacijos: „L'Oréal“, „Procter & Gamble“, „Unilever“, „Shiseido“ ir „Estée Lauder“. Po šiais ženklais slypi daugybė kosmetikos gamintojų, kuriuos pirkėjai laiko nepriklausomais. Keli pavyzdžiai, kokie kosmetikos ženklai priklauso „L‘oreal“: „Decléor“, „Lancôme“, YSL“, „Giorgio Armani“, „Biotherm“, The Body Shop“, „Clarisonic“, „Urban Decay“, „Garnier“, „Maybelline“, „NYX Cosmetics“, „Essie“, „Colorama“, „Vichy“, „La Roche Posay“ ir t.t.

NUO ARSENO IKI ES KOSMETIKOS DIREKTYVOS

Gražinimosi, kvėpinimosi ir prausimosi ritualai lydi žmones nuo civilizacijos ištakų, bet tik XX amžiuje kosmetika ėmė sparčiai tobulėti, produktai įgijo aiškias funkcijas, susirūpinta priemonių saugumu (5). Ankstyvosios kosmetikos priemonės buvo suvokiamos kaip vienos pagrindinės medžiagos naudojimas odos gražinimui. Šiandien vienoje kosmetikos priemonėje naudojamos dešimtys skirtingų ingredientų, o vienas produktas gali atlikti daugiau nei vieną funkciją. Dar visai neseniai kosmetika buvo laikoma prabangos preke, bet šiandien ji lengvai prieinama visiems žmonėms. Kosmetikos priemonės ne tik leidžia gražintis, bet ir suteikia galimybę geriau rūpintis asmenine higiena bei odos sveikata. Kosmetikos terminas apima visas priemones, kurios skirtos odos, akių, lūpų ir burnos ertmės, nagų valymui, kvėpinimui, saugojimui ir išvaizdos keitimui – nuo muilo, šampūno, dantų pastų iki kvepalų ir apsaugos nuo saulės.

Gražinimosi, kvėpinimosi ir prausimosi ritualai lydi žmones nuo civilizacijos ištakų, bet tik XX amžiuje kosmetika ėmė sparčiai tobulėti, produktai įgijo aiškias funkcijas, susirūpinta priemonių saugumu.

Iki 1938 metų kosmetikos gamyba nebuvo reguliuojama. Gamintojai jau tada žadėjo pirkėjams stebuklingą poveikį ir nors dažniausiai priemonės buvo paprasčiausiai neveiksmingos, pasitaikydavo ir pavojingų sveikatai produktų. Pavyzdžiui, nuotraukoje apačioje galite pamatyti 1901 metų reklamą, kurioje siūloma pirkti muilą su arsenu.

1901 metų muilo su arsenu reklama.

"Visoms moterims, kurios trokšta grožio", - rašoma skelbime. Šis produktas ne tik kėlė pavojų gyvybei, bet ir tapo nuplikimų bei stiprių uždegiminių reakcijų kaltininku. Siekiant pažaboti neatsakingus kosmetikos gamintojus 1938 metais JAV pradėjo reguliuoti kosmetikos gamybą, jog ši būtų saugi vartotojų sveikatai. Nuo 1966 metų JAV maisto ir vaistų administracija nustatė reikalavimus produktų ženklinimui. Europos Sąjungoje Kosmetikos direktyva buvo priimta tik 1976 metais liepos 27 dieną.

DIDŽIAUSIAS GALVOS SKAUSMAS

Kosmetikos saugumas yra didžiausias ne tik kosmetikos naudotojų, bet ir gamintojų galvos skausmas. Didieji kosmetikos gamintojai keičia seniai naudojamus ingredientus į naujus ir saugesnius. Pavyzdžiui, amerikiečių kompanija „Johnson&Johnson” viešai pareiškė iki 2015 metų atsisakysianti potencialiai toksiškų ingredientų savo produktuose (6). Kosmetikos gamintojai investuoja dideles sumas į tyrimus ir naujas technologijas, padėsiančias užtikrinti saugumą vartotojų sveikatai. Visa tai yra sveikintina praktika, bet tai tik trupinėlis iš pyrago, kurį reikės iškepti, siekiant, kad kosmetika, atsidurianti parduotuvių lentynose, būtų visiškai saugi.

Kosmetikos gamintojai investuoja dideles sumas į tyrimus ir naujas technologijas, padėsiančias užtikrinti saugumą vartotojų sveikatai.

Nors Europos Sąjungoje draudžiama pardavinėti nesaugius kosmetikos produktus, saugių produktų ir kosmetikos ingredientų sąvokos nuolatos kinta. Vienas iš pavyzdžių galėtų būti metilisotiazolinonas (MI).  Tai veiksmingas konservantas, naudojamas veido ir paakių kremuose, šlapiose servetėlėse, šampūnuose, dušo geliuose ir kituose produktuose. Dar 1989 metais publikuotame tyrime buvo perspėjama, kad jis yra „dermatito epidemijos“ kaltininkas (7). Nuo to laiko pasirodė dešimtys rimtų studijų, perspėjančių apie ingrediento pavojų, bet konservantas plačiai naudojamas dar ir šiandien. 2013 metais Didžiosios Britanijos dermatito asociacija surinko duomenis, kad MI sukelia dermatitą 1 iš 10 žmonių. Europos kontaktinio dermatito organizacija kreipėsi į Europos Komisiją. 2014 metais Europos Komisijos mokslinis komitetas pagaliau paskelbė išvadas, kuriose nurodė, kad MI negalima naudoti nenuplaunamose priemonėse, o nuplaunamose jų kiekis turi būti sumažintas ir ribojamas (8). Nepaisant šių išvadų, rekomenduoti apribojimai iki šiol nėra taikomi. Kodėl? Įsivaizduokite, kažkur stovi sandėliai, prikrauti šio ingrediento, kurį reikia išparduoti. Neigiama reputacija ir draudimų grėsmė sumažino MI kainas, tad kai kurie kosmetikos gamintojai suskubo situacija pasinaudoti ir įsigyti atpigusio ingrediento. Dabar jie skuba ir išnaudoti jo atsargas. Kosmetikos gamintojai daro viską, kad šį konservantą galėtų naudoti kuo ilgiau, nors dar 2013 metais Europos kosmetikos asociacija paragino savo narius “nebenaudoti MI nenuplaunamose kosmetinėse priemonėse, įskaitant ir šlapias servetėles“. Taigi industrija jau kelis metus yra ruošiama vieno vienintelio konservanto ribojimams, bet vis tiek nenori jo atsisakyti. Šiais metais Europos Komisija pakvietė į atvirą diskusiją dėl MI, kurioje kviečia gamintojus ir pardavėjus reikšti savo nuomonę... (9) Taigi, kol šie reikš savo nuomonę, mes paprasti kosmetikos naudotojai, tiesiog laukiame.

Nors Europos Sąjungoje draudžiama pardavinėti nesaugius kosmetikos produktus, saugių produktų ir kosmetikos ingredientų sąvokos nuolatos kinta.

MI pavyzdys yra tik vienas iš daugybės, o Europos Sąjungos kosmetikos saugumo reikalavimuose žioji tokios skylės, kad pasidomėjus plačiau, darosi nejauku. Įsivaizduokite situaciją: kosmetikos priemonė jums sukėlė stiprią neigiamą reakciją – odos paraudimą, tinimą, bėrimą ir skausmą. Kur kreipsitės? Tikriausiai kreipsitės į gydytoją. Gydytojas neprivalo klausti kosmetikos produkto, kuris sukėlė reakciją, pavadinimo ir pranešti apie jį atsakingoms institucijoms. Nebent savarankiškai nuspręsite kažko imtis. Kreipsitės į pardavėją? Gamintoją? Galbūt jūsų bus atsiprašyta, o gal gausite dovanų čekį. Pagal ES reikalavimus pardavėjas turėtų kreiptis į gamintoją, o šis privalo pats pranešti, kad jo gaminamas produktas sukėlė neigiamą reakciją. Koks gamintojas ryžtųsi tokiai „savižudiškai misijai“?  Kitas svarbus klausimas – kaip nesaugus kosmetikos produktas gali būti uždraustas, jei apie pavojų turi pranešti pats gamintojas?  Vienintelis kelias yra vartotojų tarnybos ar ne pelno siekiančios organizacijos, kurios atlieka tyrimus, rašo skundus, atkreipia žiniasklaidos dėmesį ir verčia gamintojus atsisakyti potencialiai nesaugių kosmetikos produktų.  Neseniai įvesti nauji reikalavimai – kiekvienas produktas turi atsakingą asmenį, kuris privalo dalintis informacija apie neigiamą poveikį, tačiau ar tokio pakitimo užteks, kad situacija pasikeistų? Atsakingą asmenį vis tiek skiria gamintojas. Panašu, kad tai tik dar vienas būdas užkamšyti saugumo skyles reikalavimais, kurie iš esmės nieko nekeičia. Tikriausiai daugeliui skaitytojų kils paprastas klausimas: argi kiekvieno produkto saugumas nėra patikrinamas prieš jam pasirodant prekyboje? Taip, jis yra tikrinamas, bet jį tikrina gamintojo ar privačios laboratorijos, kurios dažniausiai pateikia tokius rezultatus, kokių reikia. Apie tai daugiau kalbėsime vėlesniuose įrašuose.

PASIKEITĘS INDUSTRIJOS VEIDAS

Kosmetikos industrijos veidą gerokai pakeitė internetas. Šiandien virtualioje erdvėje galima lengvai rasti beveik visą reikalingą informaciją apie kosmetikos ingredientus, mokslinius tyrimus, kosmetikos produktų sudėtis, tinklaraštininkų nuomonių, vartotojų atsiliepimų (svarbu pabrėžti ir tai, kad kartu atsirado neįprastai daug klaidinančios ir nepagrįstos informacijos). Internetas tapo erdve, kurioje kosmetikos gamintojai gali bendrauti su vartotojais, sužinoti kaip pirkėjai vertina jų produktus, atsižvelgti į jų pageidavimus. Kosmetikos industrija tapo kaip niekada atvira, aktyvi, greitai besikeičianti ir prisitaikanti prie vis naujų vartotojų pageidavimų. Būtent todėl labai svarbu, kad šiandieninis vartotojas būtų išsilavinęs ir gerai žinotų, kokia kosmetika reikalinga jo odai ir nekenksminga sveikatai.

Internetas tapo erdve, kurioje kosmetikos gamintojai gali bendrauti su vartotojais, sužinoti kaip pirkėjai vertina jų produktus, atsižvelgti į jų pageidavimus.

Šiuo metu vien Europos Sąjungos šalyse yra daugiau nei 4000 kosmetikos gamintojų, kurie suteikia darbo vietas 1,5 mln. žmonių (10). Spartus augimas ir didėjanti konkurencija skatina gamintojus užtikrinti kosmetikos kokybę, veiksmingumą ir prieinamą kainą. Nuolatinis mokslo tobulėjimas ir naujų mokslo šakų atsiradimas, pavyzdžiui, molekulinės biologijos, leidžia kosmetikos gamintojams pasitelkti vis didesnes žinias apie odos bei viso žmogaus kūno funkcionavimą ir ieškoti inovatyvių sprendimų. Nauji metodai ir technologijos leidžia išmatuoti odos elastingumą, drėgmę, stangrumą, funkcionavimą, tyrinėti išorinius ir vidinius odos pokyčius. Kosmetologija tapo mokslo sritimi, kurioje derinamos chemijos, biologijos, dermatologijos, mikrobiologijos, toksikologijos, bioinžinerijos, statistikos žinios (11). Drąsiai galima sakyti, kad kosmetikos priemonės dar niekada nebuvo tokios veiksmingos. Galima tik spėlioti, kokia kosmetika bus artimiausioje ateityje?

PROGNOZĖ: SAULĖTA

• Indie kosmetika. Žodelis Indie, kuris reiškia „nepriklausomas“ (independent),  sutinkamas dizaine, kine, muzikoje, artimiausioje ateityje bus vis dažniau sutinkamas ir kosmetikoje. Nedidelės kompanijos, siūlančios išskirtinius sprendimus ir originalius produktus, atsirieks nemenką dalį kosmetikos rinkos, kurią iki šiol valdė milžinai, iš esmės siūlantys vis tokias pat sudėtis ir sprendimus, tik vis skirtingose pakuotėse. Net jei per metus sulaukiame vienos-kitos naujovės, tai visi gamintojai jas tiesiog kopijuoja, norėdami pasinaudoti vieno gamintojo sėkme. Kiekviena naujovė yra rizika, todėl didieji gamintojai jau trečią dešimtmetį gamina tonikus su alkoholiu, užuot sukūrę kažką panašaus į „Nudestix“ indie gamintoją. Jis sukūrė daugiafunkcinius pieštukus, tinkamus veidui, akims ir lūpoms, leidžiančius pasiekti subtilų ir natūralų makiažo įvaizdį. Kadangi gamintojas turi tik vieną produktą, jis itin kokybiškas, o sudėtis džiuginanti. Tai tik vienas iš daugybės indie gamintojų, kurie pastaruoju metu dygsta kaip grybai po lietaus.
• Neurokosmetika. Dar šiais metais žadamas visiškai naujos kosmetikos rūšies – neurokosmetikos atėjimas į rinką. Apie neurokosmetiką specialistai kalba jau kelis dešimtmečius, pažymėdami, kad neurologinę stimuliaciją sukeliantys ingredientai yra kosmetikos ateitis. Neurokosmetikos ingredientai veiks nervų galūnėles, kad į smegenis nusiųsti signalai paskatintų teigiamus odos procesus. Ši nauja kosmetikos rūšis galės veiksmingai numalšinti skausmą ir sudirgimą, paskatinti odos atsinaujinimą. Didžiausias neurodermatologijos tikslas yra sukauptas žinias panaudoti raukšlių naikinimui (12).

Neurokosmetikos ingredientai veiks nervų galūnėles, kad į smegenis nusiųsti signalai paskatintų teigiamus odos procesus

• Naujos spalvos. Dekoratyvinės kosmetikos gamintojai siekia atkurti gamtos spalvų įvairovę ir įkvėpimo semiasi iš vabzdžių. Mokslininkai stengiasi atkurti biofotonines nanostruktūras, suteikiančias spalvas vabalams, drugeliams ir kitiems vabzdžiams, kad sukurtų naujas, besikeičiančias ir neįprastai intensyvias spalvas (13). 
• Fizikai kuria technologiją, kuri padės sužinoti tikslų kosmetikos poveikį odai ir sveikatai. Naudodami holografinę vaizdo mikroskopiją jie tyrinėja kiekvienos individualios kosmetikos daleles poziciją, besikeičiančias savybes ir sukeliamas reakcijas. Ateityje tai padės sukurti ne tik veiksmingus, bet ir saugius kosmetikos produktus (14).

• Nutrikosmetika. Dar viena naujovė, kuri turėtų  gerokai pakeisti šiandieninį kosmetikos veidą – odos priežiūra skirta naudoti ne išorei, o vidui, vadinamoji nutrikomestika. Tabletės, desertai ar gėrimai, praturtinti antioksidantais, galinčiais pagerintos odos, plaukų ar nagų būklę, jau labai populiarūs Japonijoje. Šiais metais Tekančios saulės šalyje pasirodė odą jauninantis alus „Precious Beer“, kurio sudėtyje yra 2 gramai kolageno. JAV nepaprastai išpopuliarėjo gėrimas „All Beauty Water“, be cukraus, natūralus, veganiškas ir be gliuteno, su vitaminais, mineralais ir antioksidantais, 0 kalorijų. „Transparency Market Research“ prognozuoja, kad per ateinančius 5 metus nutrikosmetikos rinka pasieks 7,4 milijardų dolerių vertę (15).

Kitame "Grožio encikopedijos" įraše, tęsime pažintį su kosmetikos industrija ir kalbėsime apie triukus... ne bet kokius, o tuos, kuriems ne kartą esame pasidavę patys.