Jei paklausite šio klausimo dermatologo, jis tikriausiai pasakys tvirtą: “Ne”. Jei pažiūrėsite mūsų svetainėje, atsakymas bus “Taip, gali”. Jei paskaitysite atsiliepimus, pamatysite, kad daliai žmonių kosmetika poras kemša, o kita dalis niekada nėra su tuo susidūrusi. Tai kurgi ta tiesa ir iš kur atsirado toks nuomonių prieštaringumas? Tiesą sakant iš... laboratorinių triušių ausų.

Kemša kosmetika poras, ar ne? Atsakymas nėra vienareikšmiškas. Savotiškai teisūs visi: tiek dermatologai tai neigiantys, tiek vartotojai savo “kailiu” tai patiriantys.  Kamedogeninės kosmetikos ingredientų savybės yra patekusios tartum į „pilkąją zoną“. Kodėl? Jos paprasčiausiai nėra pakankamai ištirtos, o visos turimos žinios slypi testavimuose su gyvūnais. Tiksliau 1989 metais pasirodžiusiame tyrime „Dažniausių ingredientų odos priežiūros produktuose komedogeniškumas ir dirginimas“ (1). Jamesas E. Fultonas atliko eksperimentą su laboratoriniais triušiais, naudodamas dideles ingredientų koncentracijas ir maišydamas jas tarpusavyje. Medžiagas jis tepė 20 kartų į vidinę triušių ausų pusę ir pagal gautus rezultatus suskirstė ingredientus į penkias skirtingas grupes, pagal jų potencialą kimšti poras ir dirginti odą. Nereikia būti specialistu, kad būtų akivaizdu, jog J. E. Fultono tyrimas buvo mažų mažiausiai - netikslus. Pirmiausia dėl to, kad tyrimas atskleidžia pagrindinę problemą, kodėl testavimas su gyvūnais senių seniausiai turėjo būti nutrauktas: triušių ausų ir žmogaus oda gerokai skiriasi. Triušių ausys yra žymiai jautresnės ir lėčiau reaguoja į poras kemšančius ingredientus (žmogaus oda į poras kemšančias medžiagas sureaguoja per 24 valandas, o kiškių tik po 3-4 savaičių). Be to, tiriant poveikį žmonėms, medžiagos turėjo būti testuojamos ne ausyse, nes čia mes kosmetikos nenaudojame. Taip pat J. E. Fultono naudotos ingredientų koncentracijos buvo per didelės ir neatitinkančios tų, kurios naudojamos kosmetikos priemonėms.  Ką kalbėti apie tai, kad porų kimšimas priklauso ne tik nuo atskirų ingredientų, bet ir visos formulės – tai parodė 2006 metais aliktas tyrimas, atskleidęs, kad poras kemšantys ingredientai galutiniame produkte gali nekimšti porų (2).  Nieko keisto, kad specialistai  šį tyrimą nekreipia dėmesio ir dermatologai sudarytu J. E. Fultono sąrašu nesivadovauja. Tuo tarpu, internete šio tyrimo duomenys labai paklausūs. Žmonėms, kurių oda problematiška, geriau tokia informacija, nei jokia. Be to, jie pagaliau atranda kažką, kas patvirtina jų patirtį - netinkamas kremas gali virsti spuogais.  

Tikriausiai kyla klausimas: negi gali būti, kad ingredientų komedogeniškumas nebuvo daugiau tiriamas? Žinoma, kad buvo ir yra tiriamas, o gaunamos žinios yra kur kas tikslesnės ir vertingesnės, nes uždraudus tyrimus su gyvūnais, šie atliekami tikraisiais kosmetikos naudotojais -  žmonėmis. Tačiau atliekami eksperimentai yra pavieniai ir nedideli, užsakomi kosmetikos gamintojų, atliekami privačiose laboratorijose,  dažniausiai neskelbiami, naudojami ingredientai ir jų koncentracijos yra pritaikytos konkrečiam produktui, o ne bendroms žinioms, kurios būtų aktualios plačiajai visuomenei. Taip pat nėra apibrėžtų kriterijų kaip tyrimai turėtų būti atliekami. Pavyzdžiui, viename eksperimente medžiagos naudojamos ant savanorių veido, o kitos – ant nugaros, vienuose tyrimuose stebimas tik odos paviršius, kituose atliekama biopsija ir kruopščiai analizuojami ląstelių pokyčiai. Taigi, informacijos tikrai yra, bet ji „išsibarsčiusi“ ir sunkiai prieinama, ypač paprastam vartotojui.

Tenka sutikti, kad „Kosmetikos DNR“ naudojama klasifikacija – lentelė, kurioje ingredientai įvertinti balais nuo 1 iki 5 pagal porų kimšimo potencialą, nėra tiksli, nes ji yra paremta J. E. Fultono tyrimu. Tiesa, mes sąrašą nuolat tobuliname ir keičiame, stengiamės informaciją tikrinti, „gaudome“ naujausius tyrimus, stengiamės pažvelgti į ingredientus iš cheminės pusės. Tačiau kiekvienas skaitytojas turėtų žinoti, kad NĖRA jokio tikslaus sąrašo, kuriame tiksliai būtų surašytos visos poras kemšančios medžiagos. Net jei toks sąrašas egzistuotų, jis vis tiek nebūtų tikslus, nes kaip jau minėjome, savybė kimšti poras priklauso ne tik nuo atskirų ingredientų, bet ir visos formulės… ir ne tik jos. Taip, pat nuo kiekvieno mūsų odos. Mūsų odos išskiriamas natūralus sebumas taip pat yra kamedogeniškas, tad net žmogui, kuris nenaudoja jokios kosmetikos poros taip pat užsikemša.

Gal atsiras tokių, kuriems atrodys: tai kam iš viso skelbti informaciją, kuri nėra tiksli? Jei jau jums taip atrodo, tai tikriausiai neturite bėdų su oda. Problematiškos odos savininkus tokia informacija labai gelbėja: ilgainiui jie išmoksta atsirinkti, kas jų odai tinka, o kas ne, turėdami kažkokį žinių pagrindą, nuo kurio gali atsispirti. Ne tik mes taip manome. CIR (3) ir CTFA (4) rekomenduoja aktyviai naudotis gautais tyrimo rezultatais kosmetikos kūrėjus, dermatologus, platinti ir suteikti kuo daugiau informacijos apie porų kimšėjus pirkėjams.

Galbūt atsirinkti geriau porų kimšėjus padėtų ir štai tokia žemiau pateikiama špargalkė, kuri padeda juos atskirti ir suprasti kaip jie veikia:

Kamedogeninius ingredientus galima suskirstyti į kelias kategorijas pagal jų savybes ir poveikį odai:

• ingredientai, kurie tiesiogiai suformuoja kamštį poroje arba natūraliems odos riebalams suteikia daugiau klampumo, pavyzdžiui, druska ar kokoso aliejus;
• ingredientai, kurie dirgina bei alergizuoja ir patekę į poras sukelia uždegiminius procesus, pavyzdžiui SLS ir SLES;
• ingredientai, kurie patekę į poras tampa „maistu“ aknės bakterijai augti, dažniausiai tai natūralūs aliejai – alyvuogių, simondsijų ir pan;
• ingredientai, kurie nėra komedogeniški, bet odoje esantys enzimai gali paversti juos į alergenus (dažniausiai veikiant UV spinduliams).

Visą tyrimą, atliktą su triušių ausimis, ir visą ingredientų sąrašą galite rasti šiuo interneto adresu: http://journal.scconline.org/pdf/cc1989/cc040n06/p00321-p00333.pdf

(1) J. E. Fulton, Comedogenicity and irritancy of commonly used ingredients in skin care products, j. Soc. Cosmet. Chem., 40, 321-333, 1989. http://journal.scconline.org/pdf/cc1989/cc040n06/p00321-p00333.pdf
(2) Z. D. Draelos, J. C. DiNardo, A re-evaluation of the comedogenicity concept, J Am Acad Dermatol. 2006 Mar;54(3):507-12.
(3) Cosmetic Ingredient Review, https://www.cir-safety.org/
(4) The Cosmetic, Toiletry, and Fragrance Association, http://www.personalcarecouncil.org/